Liepos 29 d. popietę Biržų pilies kieme įvyko baigiamasis vaikų ir jaunimo muzikinės stovyklos "Kvėpuok ir Dūduok" renginys, kurio metu koncertavo jungtinis Biržų, Pasvalio, Pajiešmenių ir Pavilnio orkestras.

Stovyklos "Kvėpuok ir Dūduok" koncertas Biržuose pavyko puikiai. Jungtinis orkestras atliko 11 kūrinių, kurių metu koncertavo 9 solistai, - tai broliai Bernardas (eufonija) ir Leonardas (trombonas), Gabrielė (kornetas), Milda (althornas), Aida (kornetas), Ąžuolas (trombonas), Igoris (kornetas), Jolita (eufonija). Labai šiltai klausytojai sutiko aštuonmetę Gabrielę iš Škotijos, kuri kornetu groja tik vienus metus, ir šiais metais buvo jauniausia stovyklos "Kvėpuok ir Dūduok" dalyvė.

Stovyklos idėjos autorius, Biržų kultūros centro pučiamųjų ansamblio „Blėkvaris“ ir Pasvalio kultūros centro orkestro „Parnauji“ vadovas Pranas Dapšauskas. Stovyklos orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Jurgis Dapšauskas. Tai Jurgio Dapšausko sudarytos muzikinės programos, jo aranžuotų ir šiam orkestrui pritaikytų kūrinių, biržiečiai penktadienio vakarą ir galėjo paklausyti.

Meistriškumo stovykla „Kvėpuok ir Dūduok“ šįmet vyko jau trečius metus. Joje dalyvavo „Brass band Pavilnys“ orkestro, „JD Brass“ ansamblio (vadovas Jurgis Dapšauskas), Pajiešmenių „T-Brass“ (vad. Audrius Baronas), Biržų kultūros centro pučiamųjų ansamblio „Blėkvaris“ ir Pasvalio kultūros centro orkestro „Parnauji“ (vad. Pranas Dapšauskas) muzikantai. Kad stovykla gyvuotų, suteikdama galimybę tobulėti tiek joje dalyvaujantiems vadovams, tiek muzikantams, nuo pat pradžių rūpinasi Biržų kultūros centro ir Pasvalio kultūros centro orkestrinės muzikos puoselėtojas, Pranas Dapšauskas. Tiesa, šį projektą jis pateikė bendradarbiaudamas su Pasvalio kultūros centru, gavo dalinį finansavimą iš Pasvalio rajono savivaldybės, tad mums beliko pasirūpinti tik informacijos viešinimu ir mėgautis koncertine dovana kartu su orkestrinę muziką mylinčiais biržiečiais.

Nutilus stovyklos šurmuliui projekto vadovas džiaugėsi, kad idėja, skatinanti gerosios patirties sklaidą tarp muzikantų, sulaukė didelio palaikymo. Taip pat džiaugėsi, kad projektas šįmet perėjo į aukštesnį – tarptautinį lygį. Stovykloje dalyvavo keletas muzikantų iš Olandijos ir Škotijos. Pranas Dapšauskas nuoširdžiai dėkojo Pajiešmenių orkestro vadovams Audriui Baronui ir Gediminui Andrašūnui, kurie pasirūpino, kad stovyklautojai galėtų naudotis Pasvalio kultūros centro Pajiešmenių skyriaus patalpomis, padėjo išspręsti eilę techninių klausimų susijusiu su plakatų gamyba, spausdinimu, autobuso nuoma atvykimui į Biržus, ir atliko daug kitų smulkių, bet svarbių darbų. Dėkojo stovyklos orkestro meno vadovui ir vyr. dirigentui Jurgiui Dapšauskui, kuris sudarė muzikinę programą, parašė ir specialiai šiam orkestrui aranžavo kūrinių natas, parengė stovyklos programą ir tvarkaraštį. „Kaip režisierius teatre sujungia aktorių etiudus į bendrą spektaklį, taip Jurgis rengė bendras repeticijas apjungdamas darbo grupėse rezultatus, ir eilinį kartą jam puikiai pavyko“,- brolio Jurgio veiklos rezultatas džiaugėsi Pranas. Padėkos žodžių jis negailėjo ir jungtinio orkestro grupių vadovams: Igoriui Zolnerčikui koordinavusiam pirmosios kornetų grupės darbą, Kristijonui Macui vadovavusiam antrai kornetų grupei, Gabrieliui Songailai - althornų grupės vadovui, Leonardui Butkui - trombonų grupės vadovui, kuri šiemet buvo itin gausi, joje meistriškumo sėmėsi net 8 trombonininkai, Bernardui Butkui - eufonijų ir baritonų grupių vadovui, Jorūnei Šaltenytei - mušamųjų instrumentų grupės vadovei, kuriai vadovauti šįsyk buvo ypač nelengva, nes pirmąją savaitės puse buvo užkimusi ir galėjo kalbėti tik pašnibždomis. Pats projekto vadovas Pranas Dapšauskas vadovavo tūbų grupei. Stovyklos "Kvėpuok ir Dūduok" dalyviai nepamiršo padėkoti Biržų krašto muziejui „Sėla“ ir jo direktoriui Gintarui Butkevičiui už suteiktą erdvę ir sudarytas sąlygas koncertuoti, bei organizatoriams: Biržų ir Pasvalio kultūros centrams, Pajiešmenių kultūros centrui ir Pavilnio bendruomenei.

Padėkos žodžius šio projekto vadovui Pranui Dapšauskui tariame ir mes – Biržų kultūros centro kolektyvas. Džiaugiamės, kad kolektyve turime žmogų, kuris populiarina orkestrinę muziką, ir ne tik rajone, bet ir už jo ribų, rūpinasi atlikėju meistriškumu, tobulėjimu.

Liepos 17 d. Biržų kultūros centro Pabiržės skyriaus folkloro ansamblis „Žemyna” atšventė kūrybinės veiklos 25-metį. Šventė vyko Biržų rajono Pabiržės miestelyje, ten kur ansamblio namai, kur vyksta kūrybinis darbas, repeticijos, kur kolektyvo nariai susibėga asmeninių švenčių ir kitom įvairiom progom. Netikėtai gražią ir saulėtą sekmadienio popietę ištikimiausiems savo gerbėjams „Žemyna“ pristatė naujausią muzikinę programą „Tunciaus neišgrajidava su kunkliais, o su skripka negrodava sutartinių, tik tuncius”. Programą, pagal kun. Adolfo Sabaliausko (1873-1950) ir etnologo Stasio Paliulio (1902-1996) bei šio krašto žmonių užrašytą tautosakinį palikimą, režisavo muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė. Tai buvo labai nuotaikingas, informatyvus, daug nuoširdžių plojimų susilaukęs ir profesionalumu bei charizmatiškumu nustebinęs renginys - graži neeilinio gimtadienio šventė.

Pasveikinti jubiliatų, pasidžiaugti jų kūryba, atskubėjo ne tik artimieji, draugai, bičiuliai - kitų senąją muziką populiarinančių kolektyvų atstovai, kolegos iš kitų rajonų, taip pat Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė, mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, Švietimo, kultūros ir sporto sk. atstovė Lina Vireliūnienė. Sveikinimo žodį tarė ir Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius. Direktorius kolektyvui ir jos vadovei linkėjo išsaugoti jaunatviškumą ir dar daug daug metų aplinkinius džiuginti bei stebinti savo kūrybiškumu.

Nuo 1997 metų gyvuojantis folkloro ansamblis „Žemyna” jungia aukštaitišką tradicinę muziką, šokį, papročius puoselėjančias šeimas. Šiuo metu kolektyve muzikuoja 11 šeimų ir jų vaikų, kurie gimė ir augo girdėdami liaudies dainas, natūraliai perėmė mūsų prosenelių tradicijas ir įsitraukė į kolektyvo veiklą. Nuo 2006 m. kolektyvui vadovauja etnomuzikologė Aušra Butkauskienė.

Didžiąją repertuaro dalį ansamblio nariai „paveldėjo” iš dainingų savo tėvų, krašto senolių, kurių muzikinį palikimą surinko ekspedicijose. Kolektyvas puoselėja šiaurės rytų aukštaičių muzikinį palikimą – Biržų krašto sutartinių atlikimo tradiciją: gieda sutartines, skudučiuoja, skambina penkiastygėmis kanklėmis. Ansambliečiai smagiai šoka senovinius tradicinius šokius, reprezentuoja regiono tautinį kostiumą bei tarmę.

„Žemynos” atliekama tradicinė muzika skamba dvejose kompaktinėse plokštelėse „ŽEMYNA. Dainos, romansai ir instrumentinė muzika”, „ŽEMYNA. Sutartinės, dainos, pasakojimai ir muzika”, garso ir vaizdo įrašai įtraukti į trumpametražį filmą „Biržų krašto tradicijos” (rež. Linas Mikuta), Lietuvos nacionalinio kultūros centro DVD leidinį „Kadriliniai šokiai”.

Pabiržiečiai savo krašto tradicinę muziką pristato parengtose koncertinėse programose „Gavau žinely” (pagal dainų ir sutartinių pateikėjos Onos Smilgienės repertuarą), „Kad Lietuva laisva būtų” (skirta Pabiržės apylinkių savanoriams), „Žiūr sesula par lungelį”, „Eisim brolė Tėvynės ginti”, „Baltos burės plazda“, Biržų krašto muziejaus „Sėla” edukacinėje programoje „A biržiečė vaišin dainuodamus...”. „Žemyna” atstovavo Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje.

Dalyvauja kiekvienos Lietuvos dainų šventės Folkloro dienos programose, tarptautiniuose festivaliuose: „Baltica”, „Lingaudala”, „Lauksnos”, „Tek saulužė ant maračių” ir kt. Kolektyvas filmavosi televizijos projektuose: „Duokim garo” (LRT, II vieta finalo varžytuvėse), „Misija knygnešys” (LRT), „Mano kiemas” (LNK), „Didysis pasivaikščiojimas” (Info TV), „Menų sala” (TV8). LRT Radijo laidoje „Ryto rasa krito” bendradarbiaujant su laidos rengėja Vida Šatkauskiene parengtas dviejų laidų „Biržų krašto sutartinių skambesiai” ir „Biržų krašto sutartinių tradicija” ciklas.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000075136/ryto-rasa-krito-birzu-krasto-sutartiniu-skambesiai?embed

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000074769/ryto-rasa-krito-birzu-krasto-sutartiniu-tradicija?embed

Kolektyvo credo - puoselėdami Šiaurės rytų aukštaičių tradicinę muziką, papročius, tradicijas, atsidėkojame Biržų krašto seniesiems folkloro puoselėtojams ir kartu pratęsiame tai, kas suteikia mums išskirtinumą ir pasididžiavimą.

Kolektyvo vadovė, etnomuzikologė Aušra Butkauskienė rajono laikraščio „Šiaurės rytai” kasmetiniame nominacijų konkurse skaitytojų buvo išrinkta Metų kultūros puoselėtoja. Jos kūrybinės veiklos principai: kuo patraukliau pristatyti Biržų krašto tradicinę etninę kultūrą, priartinant ją prie šiandieninio žmogaus estetikos, gyvensenos, tautiškumo suvokimo. Į senąjį paveldą žvelgti dabarties akimis.

2007 m. Lenkijoje, Tczevo mieste, vykusiame šeimų festivalyje-konkurse „Familia Tczew” pelnė II vietą ir piniginį 1000 zlotų prizą.

Biržų kultūros centro Pabiržės skyriaus Folkloro ansamblio „Žemyna” ir jo vadovės, etnomuzokologės Aušros Butkauskienės veikla 2020 m. įvertinta LR Kultūros ministerijos nominacija „2019 m. geriausias krašto folkloro ansamblis ir vadovas”. „Žemynai” ir jos vadovei įteiktas aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimo liudijimas - „Aukso paukštė”.

Džiaugiamės, didžiuojamės ir sveikiname „Žemynos” kolektyvą su gražiu jubiliejumi!

Liepos 6 dieną kultūros centro kiemelyje Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienai paminėti vyko antrasis bardų festivalis SKAMBANTIS VAKARAS. Festivalyje dalyvavo; Ramūnas Kurklinskas (Raudondvaris), Jolanta Taločkaitė (Kaunas), Vigilija Frankienė ir Olenka Olenčiuk (Biržai), Darius Levickis (Raseiniai) ir Rytas Germanavičius (Raseiniai), Gitana ir Giedrius Morkiai (Šiaulių rajonas Ginkūnai), Laimutė ir Artūras Aukštuoliai (Biržai), Eduardas Juknevičius (Biržai), Leonidas Čiūdaras (Biržai), Jonas Bagdonavičius (Vilniaus rajonas, Melkys), kultūros centro dainuojamosios poezijos studija. Ir garbės svečias, šio žanro vienas iš pradininkų Lietuvoje - Virgis Stakėnas. Biržiečius ir svečius su švente sveikino Biržų rajono meras Vytas Jareckas ir Lietuvos respublikos seimo narys Valdemaras Valkiūnas. 21 val. jau 14 kartą viso pasaulio lietuviai giedojo tautišką giesmę visame pasaulyje vienu metu. Giesmės giedojimą vedė kultūros centro chorai ir jų vadovė Viktorija Morkūnienė.