Renginių atgarsiai

Parodoje savo kūrinius pristatė vidurvasarį, liepos 1-3 dienomis, Pačeriaukštės apylinkėse vykusio plenero dalyviai. Plenero tema – svarbiausi Pačeriaukštės apylinkių architektūriniai, gamtiniai objektai. Ir tai buvo vienas iš projekto „Pačeriaukštė – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ programos renginių, kuriame dalyvavo Biržų krašto tapytojai: Kęstutis Preidžius, Irena Vapšienė, Vytautas Laisonas, Raimonda Narkevičienė, Romualdas Dabrickas.

Antroje renginio dalyje gausiai susirinkę žiūrovai, dainuojamosios poezijos gerbėjai, buvo pakviesti į trečius metus iš eilės Pačeriaukštėje surengtą Aukštaitijos bardų vakarą, kuriame dalyvavo gražus būrys atlikėjų: Vilita Vasiliauskienė ir Alvidas Kavaliauskas; Pasvalio KC Vaškų skyriaus dainuojamosios poezijos ansamblis ,,Poezijos versmė"; Laima ir Artūras Aukštuoliai; Vigilija Frankienė ir Leonidas Čiūdaras; pasvalietis Sigitas Paliulis; Rokiškio rajono Obelių socialinių paslaugų namų kultūros padalinio duetas ,,Obelija"; jurbarkietis Kęstutis Bastys; Viktoras Bražas iš Kupiškio; du atlikėjai iš Utevos – Rimantas Sinicas, Kasparas Balynas.

Dainuojamosios poezijos šventei netikėtą atspalvį suteikė Vilitos Vasiliauskienės įtaigiai skaitomos eilės.

Šis koncertas taip pat buvo viena iš Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginių ciklo dalių.

Abi vakaro dalys tapo tikra švente sielai. Švente su gera poezija, žymių atlikėjų kūryba, autorine muzika, lyrine nuotaika, pamėgtais ir laukiamais atlikėjais. Ir tai buvo dar viena puiki proga pristabdyti gyvenimišką rutiną, nepaliaujamą lėkimą, pasisemiant gražių emocijų, pamaloninant klausą jaukiu skambėjimu, akis – artimais ir širdžiai mielais vaizdais.

Dėl laureato vardo, specialiojo prizo ir piniginės premijos savo amžiaus grupėse, taip pat miestų, rajonų centrų ir miestelių kategorijose varžėsi net 37 merginų, jaunimo, moterų, vyresniųjų ir senjorų liaudiškų šokių grupės iš Šiaurės Lietuvos: Radviliškio, Akmenės, Telšių, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Rokiškio, Akmenės, Biržų, Pasvalio rajonų, Šiaulių, Panevėžio miestų, Užvenčio, Baisogalos, Šeduvos ir Kuršėnų miestelių. Šokėjus stebėjo ir vertino Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta ekspertų vertinimo komisija.

Šventė turi labai gilias tradicijas – šis konkursas organizuojamas nuo 1976 metų, kuris Kuršėnuose rengiamas kas dveji metai. Svarbu paminėti, kad šiame konkurse yra varžomasi dėl pereinamųjų prizų, t.y. kolektyvas laimėjusiu prizu gali džiaugtis dvejus metus, o po to jis grąžinamas ir vėl visi bendrai dėl jo varžosi. Bet... Jei kolektyvui pavyksta tris kartus iš eilės išlaikyti laureato vardą, laimėtojo taurė atitenka visam laikui. Konkurso dalyviai buvo suskirstyti į įvairias šokių grupes ir turėjo parodyti du šokius. Visą dieną vienus šokėjus keitė kiti. O vakare buvo paskelbti konkurso laureatai.

Biržų kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Raitytinis“ (vad. Danguolė Kalkienė) tapo pirmos vietos laimėtojais, o vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Verpetas“ (vad. Danguolė Kalkienė) jau antrą kartą iš eilės pelnė LAUREATO vardą bei gavo piniginę premiją.

Šokėjai apgailestavo, kad negali žodžiais perduoti tų jausmų, kuriuos vakar išgyveno, kad negali pasidalinti nuotaikomis, kurias išgyveno paskelbus laimėtojus, ir būsena, kuri parlydėjo į namus, ir kuri vis dar juntama su kiekvienu įkvėpimu.

Džiaugiamės kolektyvų „Verpetas“ ir „Raitytinis“ sėkme! Dėkojame jų vadovei Danguolei Kalkienei! Ir visus kartu sveikiname su įspūdingais pasiekimais, bei linkime sėkmės įveikiant ateities aukštumas!

Koncerto metu grojo daugiau nei 700 pučiamųjų instrumentų muzikantų, apie 100 choristų, daugiau nei 100 šokėjų ir trys profesionalūs orkestrai.

Artėjant Lietuvos dainų šventės šimtmečiui, Panevėžyje sekmadienį vykęs pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas/atranka „Vario audra“ buvo ir vienas garsiausių Dainų šventės renginių.

Panevėžio krašto dainų šventė „Vario audra“ skirta kompozitoriaus, kapelmeisterio Juozo Gudavičiaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Į visai nerudeniškų melodijų garsus kvietė pasinerti net keturios liaudiškos muzikos kapelos puikiai žinomos ne tik savuose kraštuose, bet ir visoje Lietuvoje: Biržų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Širvėna“ (vad. Rūta Kudelkienė–Misevičė); Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus jaunimo liaudiškos muzikos ansamblis „Gers“ (vad. Regimantas Valantinas); Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Apynėlis“ (vad. Rasa Andžiuvienė) ir Šakių rajono Zyplių dvaro kapela (vad. Remigijus Poderis).

Džiaugiamės, kad penktoji kapelų šventė sulaukė didelio būrio klausytojų. Džiaugiamės, kad kapeloms pavyko juos išjudinti, – kad salė ne tik kaito nuo plojimų, bet skambėjo nuo atlikėjus palaikančių dainų, šūksnių.

Tačiau, šio renginio pagrindiniu akcentu tapo ne puikiai nuskambėjusi daina, net ne nepriekaištingai atlikta jungtinė kapelų melodija, o – Antanas Varkalys – 90-metį sutikęs „Širvėnos“ narys, kuris daugelį metų „Širvėnoje“ griežė smuiku ir buvo nepamainoma, gerbiama ir mylima kolektyvo dalele. A. Varkalys yra vadovavęs keliems Biržų kultūros centro skyrių kolektyvams – dirbo Parovėjoje, Obelaukiuose, Klausučiuose ir kitur.

Šio Žmogaus indėlis į saviveiklinio meno puoselėjimą yra nepamatuojamas, nepasveriamas, bet tikrai ženklus. Dabartinė „Širvėnos“ vadovė Rūta Kudelkienė – Misevičė sako, kad ir jai teko griežti su A. Varkaliu stovint petys į petį, ir kad tai buvęs itin geras laikas, gera patirtis.

Garbingą jubiliejų švenčiantį kolegą sveikino ir kolektyvo žmonės, ir šventės svečias LR Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, ir Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius, ir visi salėje buvę gerbėjai ir liaudiškos muzikos mylėtojai, kurie jubiliatą pagerbė plodami atsistoję.

Kitas ruduo į Širvėną atklys tik po metų. Iki pasimatymo šeštojoje kapelų šventėje!

2023-ųjų festivalis baigėsi Latviškos dramaturgijos diena – Šiaulių dramos teatro spektakliu „Skraidantis Travolta“ (dramaturgas Artūras Dicis, režisierius Toms Treinis). Nors žiūrovų skaičiumi uždarymo spektaklis kai kuriems festivalio pasirodymams nusileido, tačiau jį tikrai būtų galima pavadinti festivalio vinimi. Aktoriams pavyko pažadinti visą gamą emocijų – nuo smagaus juoko protrūkio iki tyliai nubrauktos ašaros.

Iš viso festivalio „Žaldokynės kraštas“ lankytojams (įvairiems skoniams, skirtingoms amžiaus grupėms) šįmet buvo pristatyti 6 spektakliai. Be to, įvyko susitikimas – koncertas su kino, televizijos ir teatro aktore Nijole Narmontaite. Festivalio renginius aplankė apie 1500 žiūrovų.

Lankomiausiu spektakliu tapo „Keistuolių teatro“ spektaklis vaikams – detektyvinė pasaka „Detektyvo D. Lapino byla“. Nors spektaklio dieną vaikų ugdymo įstaigos gavo tuos nelemtus „grasinančius laiškus“, daugelis buvo šiek tiek išgąsdinti ir sunerimę, tačiau labai džiaugiamės, kad mokytojų rezervuoti bilietai buvo panaudoti pagal paskirtį – salė buvo artipilnė ir, matėme, kad mažieji mūsų žiūrovai ir juos atvedę mokytojai tikrai nenusivylė.

Didžiausio susidomėjimo suaugusių, teatrinio meno žanro gerbėjų, tarpe sulaukė Šiaulių dramos teatro spektaklis „Skraidantis Travolta“. Į šį pasirodymą parduota per 200 bilietų.

Susitikime su aktore Nijole Narmontaite dalyvavo per 300 gerbėjų.

Tai pasibaigus XXVII profesionalių teatrų festivaliui „Žaldokynės kraštas“ nuoširdžiai dėkojame visiems, kurių dėka ši teatrų šventė kasmet grįžta į Biržus.

Pirmiausia AČIŪ tariame ištikimiausiems festivalio lankytojams – žiūrovams. Tik Jūsų dėka šis festivalis gyvuoja jau 27 metus. Tik todėl, kad Jūs laukiate, teatrai, režisieriai, aktoriai vėl ir vėl grįžta į Biržus ir keletui savaičių čia sukuria stebuklinę atmosferą. Kartais spektakliai pranoksta lūkesčius, kartais nuvilia, bet niekada nepalieka vietos abejingumui, ir tai yra gerai.

Širdingą AČIŪ tariame režisieriams, aktoriams, grimo meistrams, švietimo, garso specialistams, dekoratoriams ir visiems juos pasitikusiems, priėmusiems, padėjusiems Biržų kultūros centro darbuotojams. Jokia šventė neįvyks, jei nebus įdėta pastangų, tai dėkojame Jums už Jūsų kūrybiškumą, geranoriškumą, už Jūsų laiką.

Dar vieną garsų AČIŪ tariame nuolatiniams festivalio draugams – Biržų rajono savivaldybei; LR seimo nariui Valdemarui Valkiūnui; Linai ir Audriui Šimams; AB „Siūlas“; UAB „Agaras“; UAB „Nordic proteins“; UAB „Biržų duona“; UAB „Žemtiekimas“; UAB „Biržų ranga“; UAB „Evadinamika“; UAB „Šiaurinis taškas“; UAB „Biržų bekonas“; UAB „Valmis“; Čygo, Kalkio tikrajai bendrijai „Rinkuškiai“; Laidojimo paslaugų centrui „Ilgesys“; Restoranui „Pilies skliautai“; E. Bekerio autotransporto paslaugų įmonei; Biržų ROTARY klubui; UAB „Šiaurės rytams“; UAB „Biržiečių žodžiui“; UAB „Pasvalio laikraštis“. Bet kokia Jūsų parama yra didžiulė paspirtis mums visiems – ir festivalio organizatoriams, ir teatralams, ir dalyviams. Bet kokia Jūsų parama yra garantas, kad profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“ grįš ir kitais metais.

Iki susitikimų XXVIII profesionalių teatrų festivalyje „Žaldokynės kraštas“!

Biržų kultūros centro bendruomenės vardu direktorius Romas Lesevičius

Festivalį vedė Irina Šakuro, ne tik Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus meno vadovė, bet ir baltarusų tautinės mažumos atstovė. Ji akcentavo, kad Biržų kraštas nuo seno buvo svetingas ir draugiškas kitataučiams. Kadaise čia gyveno daugiau nei 10 tautinių mažumų – didelės karaimų, žydų, totorių tautybių žmonių bendruomenės, mažesnės latvių, rusų, švedų, vokiečių, baltarusų, ukrainiečių bendruomenės. Aktyviai veikė 7 religinės konfesijos. Visų tautybių ir kultūrų žmonės čia sutarė, kartu dirbo, siekė užsibrėžtų tikslų. Ir tai, kad šis tautinių mažumų kultūros pristatymo ir puoselėjimo festivalis pagaliau rado kelią į Biržų kraštą, nėra joks atsitiktinumas.

Pirmiausia visus susirinkusius pasveikino šeimininkės – Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus moterų šokių kolektyvas „Liepa“ (vad. Irina Šakuro). Vėliau trumpą programą pristatė viešnios iš kaimyninės Latvijos – Vecumnieku kultūros namų senjorų šokių kolektyvas „Rudens Rože“ (vad. Sarmite Vevere).

Renginių studijos "Švenčių kalvė" direktorė Vilija Petkūnienė trumpai papasakojo apie edukacinę programą „Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė“. Ji priminė karaimų kelio į Lietuvą aplinkybes, kurį, Vytauto Didžiojo iniciatyvą, šios tautos atstovai įveikė prieš 600 metų. Kalbėjo apie karaimų tautai būdingus bruožus, jų vertybes, tradicijas, religiją. Pasidžiaugė atgimstančiu kultūriniu – tautiniu judėjimu, šios Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos žmonių ištikimybe Lietuvai, indėliu į Lietuvos kultūrą.

Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės atstovai į festivalį atvežė talentingos žydų fotografės Sošanos Zaksaitės (1906–1959) fotografijų parodą. Joje eksponuojama per 20 fotografijų. Pasak minėtos bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio, iškalbingos fotografijos puikiausiai atspindi tarpukario Lietuvos istoriją, įvairius socialinius sluoksnius, kartu yra ir žvilgsnis į dingusį to laikmečio žydų pasaulį.

Spalvingiausiu, smagiausiu festivalio akcentu tapo įvairiataučio Trakų kultūros ir meno rūmų rusų dainos ansamblio "Zabava" (vad. Natalija Jefimova) pasirodymas. "Zabavos" programoje skambėjo dainos karaimų, ukrainiečių, baltarusų, rusų ir lietuvių kalbomis. Savo pasirodymą kolektyvas baigė jautria daina skirta mylimiausiai ir brangiausiai šaliai – Lietuvai.

Neapsieita ir be vaišių. Armėniškos duonos – matnakashos (pagamintos pagal senovinį receptą) ir armėniškos adžikos paragauti kvietė armėnų tautinės mažumos atstovas gyvenantis Rokiškyje Arkadis Mkhitaryanas. Ragautojai buvo sužavėti ir vienu, ir kitu patiekalu.

Mažasis tautinių mažumų festivalis „Mes po viena saule“ tapo pirmuoju renginiu skirtu pažinčiai su tautinių mažumų kultūromis, jų papročiais, kostiumais, dainomis, šokiais. Pirmuoju ne tik Nausėdžiuose, bet ir rajone. Tai neliko nepastebėta. Pasveikinti organizatorių ir festivalio dalyvių atvyko Biržų rajono savivaldybės mero patarėja Lilija Vaitiekūnienė, tarybos narė Audronė Garšvaitė. Su linkėjimais nuo Seimo nario atvyko jo padėjėjai Antanas Meškonis ir Gražina Paulauskienė. Sveikinimus, padėkas bei suvenyrus festivalio dalyviams perdavė renginyje dalyvauti negalėjęs, bet nuoširdžiai nausėdiškių idėją palaikęs Biržų Kultūros centro direktorius Romas Lesevičius.

Bemaž visi festivalio svečiai ir dalyviai džiaugėsi, kad ir mūsų krašte, kadaise labai įvairiataučiame ir spalvingame, žengtas pirmas nedrąsus žingsnis tautinių mažumų kultūros pažinimo ir jos puoselėjimo link, ir linkėjo, kad šis festivalis taptų gražios tradicijos pradžia. Te linkėjimai pildosi!

Koncertinėje programoje skambėjo daug chorinių dainų iš kitų metų 100-mečio Lietuvos dainų šventės repertuaro, solidi, įspūdinga, nuotaikinga talentingo tenoro solinė programa. Koncertą apvainikavo solisto Edgaro Davidovičiaus ir choro „Viktorija“ kartu atlikti kūriniai.