Renginių atgarsiai

Užgavėnės – iš senų laikų atėjusi, labai spalvinga ir nuotaikinga šventė. Jos tikslas– atsisveikinti su žiema ir kuo greičiau prišaukti, privilioti pavasarį.
Tai, šiandien į mūsų kiemą suvažiavo, sugužėjo ratuoti ir batuoti, maži ir dideli, aukšti ir žemi, stori ir ploni, visokio gymio ir plauko svečiai. Sulaukėm visokių persirengėlių ir svieto perėjūnų: ubagėlių, čigonėlių, pavargėlių, kaukėtų ir bekaukių, raišų ir nelabai, laumių, raganų raganaičių apdriskusių ir gražiai pasidabinusių. Ale, visi labai darniai šoko, trypė, kuo garsiausiai dainas traukė, kad žiema išsigąstų, iškeliautų ir be gruodžio pradžios nedrįstu net kojos į mūsų miestą įkelti.

Tradicijų puoselėtojai pasakoja, jog senovėje tikėta, kad tie, kurie per Užgavėnes valgys dvylika kartų, bus sotūs visus metus. Iš pat ryto šeimininkės kalnus blynų prikepdavo ir kitokių riebiausių valgių prigamindavo, stalus nuklodavo ir akylai dabodavo, kad visi sočiai prisivalgytų. Sakydavo – „užsigavėsi – bėdų neregėsi“. Tai ir mūsų gaspadinės ir gaspadoriai mielų svetelių laukdami netingėjo – triūsė, kas prie puodų, kas kamaroj, ir prikepė kalnus blynų, pagardų puodynes prisuko, kad tik svetelius tinkamai pamylėtu, ir kad tie mūsų vaišingumą ilgai atmintų, ir mūsų kiemą noriai lankytų visus ateinančius metus. Mes tikime, kad taip ir bus!

Sočiai prisivalgę, prisivaišinę ėjome Lašininio ir Kanapinio kovos stebėt. Šie personažai taip pat atkeliavę iš žilos senovės. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą ir apibudinams, kaip storulis, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Abu jie simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu. Arši kova tarp šių žmogystų vyko ir per šias Užgavėnes. Visi susirinkusieji, suprantama, palaikė Kanapinį. Nors ir ilgai šie ponuliai tarpusavyje stumdėsi, grūmėsi, bet galiausiai Kanapinis nugalėjo.

Jei jau nusprendėme laikytis Užgavėnių tradicijų, tai ir laikėmės iki galo. Dar vienas svarbus personažas, kurį šiandien turėjome įveikti – Gavėnas - piktoji žiemos dvasia gyvenanti jaujoje. Jo vardo kilmė siejama su Baltų ugnies dievybėmis. Ir nors, pagal tradicijų aiškintojus, Gavėnas mūsų kraštuose buvo skandinamas, arba mušamas, bet mes jį, pagal vakarų Lietuvos papročius – sudeginome. O sudegusios iškamšos pelenus, taip pat, kaip tikėdavo mūsų senoliai, ketiname išbarstyti po laukus, kad žemė būtų derlingesnė.

Už šventę „Šalta žiema šalin eina“ nuoširdžiausią ačiū tariame Biržų kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Dijūta“ (vad. Jūratė Garnelienė), Biržų kultūros centro folkloro ansambliui „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė), Biržų kultūros centro Vabalninko sk. folkloro ansambliui „Saulala“ (vad. Petras Matulis). Taip pat dėkojame gausiam būriui talkininkų, pagalbininkų: Jonui Dagiliui, Ainai ir Vitalijui Laumėms, UAB „Biržų duona“, Kilučių, Būginių bendruomenių žmonėms, „Artrito“ klubo moterims, Vydui Vareikai, Dariui Ruplėnui, Biržų miesto seniūnijai ir visiems mūsų bendruomenės žmonėms, ir ne tik, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

Pašokom, padainavom, prisivalgėm, prisijuokavom ir svarbiausia - žiemą iš Biržų išvijome! Sveikiname pavasarį!

Kaip ir kasmet, Vasario 16-ąją, Biržų kultūros centro bendruomenė kvietė švęsti laisvę – tėvų ir senelių iškovotą ir mums padovanotą. Kvietė sveikinti vieni kitus su visų mūsų gimtadieniu ir dovanoti šypsenas, artumą ir draugystę, linkėti vieni kitiems gerovės, sveikatos, darnos. Kvietė šią ypatingą lietuviams dieną pamiršti visus nesutarimus, leistis būti laisvės suvienytiems lyg vienos didelės šeimos nariams.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti Biržų kultūros centras šįmet skyrė du renginius.
Pirmasis renginys, pilietinė akcija „Nusipinkime tautinę juostelę“, įvyko vasario 11 d. Tuokart Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ ir jo vadovė Jūratė Garnelienė dovanojo koncertą ir pamokė, kaip nusipinti tautinę juostą, bei trispalvę juostelę. Susirinkusieji turėjo puikią progą patys įsitikinti, kad pynimas smagus užsiėmimas. Tereikia siūlų, rankų miklumo, šiek tiek kantrybės bei kruopštumo ir štai,- visi dalyvavusieji, Lietuvos gimtadienį galėjo pasitikti pasidabinę savo rankomis nupintomis trispalvėmis juostelėmis. O juk lietuviškos juostos - vienos iš seniausių, labiausiai paplitusių, margaspalvių lietuvių liaudies tautinio kostiumo detalių. Jų raštai atkeliavo iš gilios senovės ir mums iškalbingai byloja apie papročius, mūsų promočiučių grožio sampratą.
Antrasis renginys – šventinis koncertas įvyko Vasario 16-ąją. Renginio pradžioje visi kartu sugiedojo Lietuvos himną. Vėliau gausiai susirinkusius biržiečius ir miesto svečius pasveikino LR seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Biržų r. sav. meras Vytas Jareckas, Biržų r. sav. administracijos direktorė Irutė Varzienė. 105-ojo Lietuvos gimtadienio nuotaiką padėjo kurti žinomi Lietuvos dainininkai Karina Krysko ir Jeronimas Milius. Šventinėje programoje skambėjo pačios naujausios ir labiausiai Lietuvos gimtadienio nuotaiką atitinkančios dainos.
Biržų kultūros centras dar kartą sveikina visus Lietuvos žmones su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir ragina niekada nepamiršti mums dovanotos laisvės vertės.