Category

Naujienos

Nausėdžių kultūros namai paminėjo veiklos 50-metį

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 23 d. Nausėdžių kultūros namai paminėjo veiklos 50-metį.

Solidaus jubiliejaus šventę bendromis jėgomis kūrė ir šiuose namuose repetuojantys kolektyvai, ir artimiausi kaimynai. Scenos šeimininkai pasirodė visu grožiu. Šoko Nausėdžių kultūros namų moterų šokių kolektyvas "Liepa", dainavo vokalinis moterų ansamblis "Jorilija", Mildos ir Mingailės Landauskaičių duetas, susirinkusius nustebino specialiai kultūros namų jubiliejaus proga šokio žingsnelius prisiminusios kadaise veikusio Nausėdžių kultūros namų vaikų šokių kolektyvo narės Lilija Šiurnaitė ir Deimantė Auksinaitė. Visus juos šokti ir dainuoti moko Irina Šakūro.

Muzikinius kūrinius-dovanas Nausėdžių kultūros namų lankytojams skyrė Biržų kultūros centro skyrių dainorėliai iš Širvėnos seniūnijos – Biržų kultūros centro Anglininkų skyriaus vokalinis ansamblis bei vyrų ansamblis (vad. Laima Aukštuolienė), Biržų kultūros centro Obelaukių skyriaus vokalinis ansamblis "Obela" (vad. Jūratė Garnelienė). Šventę nuspalvino Biržų kultūros centro Papilio skyriaus mėgėjų teatras „Vaidintojų Atžalynas“ (vad. Vita Vorienė). Jie susirinkusiems pristatė spektaklį "Viruso pasiutpolkė".

Renginio organizatoriai priminė svarbiausius šių namų istorijos faktus. Paminėjo, pagerbė, pakalbino čia dirbusius, kūrusius, repetavusius žmones. Jiems buvo skirtos nuoširdžiausios padėkos, gražiausi ir didžiausi rudens žiedai. Sveikinimo žodžius tarė ir Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius. Direktorius pasidžiaugęs, kad ir šiandien, kaip ir prieš penkias dešimtis metų, šie namai tebėra gyvi, reikalingi, lankomi, ypatingą AČIŪ tarė Nausėdžių kultūros namų šeimininkėms t.y. čia dirbančioms kolegėms – Irinai Šakūro ir Žanetai Katkūnaitei. Šiandien joms gėles, simbolines atminimo ir praktiškas, saldžias dovanas skyrė ir kiti šventės svečiai. Sveikino LR seimo nario padėjėja Gražina Paulauskienė, Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas, Biržų kultūros centro Širvėnos seniūnijos renginių organizatorė Reda Arnašienė ir kiti.

Šventinis renginys, kaip ir dera, baigėsi vaišėmis ir jubiliejinio torto ragavimu.

Ilgesingas vakaras vyresniems

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 22-osios vakarą Centro kieme šurmuliavo renginys skirtas vyresnio amžiaus žmonėms – skambėjo praeito šimtmečio antrosios pusės dainos, vyko šokiai.
Į smagų pasibuvimą – pasišokimą šį kartą pakvietė Biržų kultūros centro meno vadovė Lina Januševičienė. Gera nuotaika dalinosi ir gyvo garso koncertą šokiams dovanojo solistai – Lina Januševičienė ir Richardas Mikšys, Biržų kultūros centro „Šaltinis“ duetas, Vilita Vasiliauskienė, Biržų kultūros centro Pačeriaukštės skyriaus meno vadovė ir Eugenijus Staniulis, švenčių muzikantas.

XXVII profesionalių teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ programa

By Naujienos
Metai prabėgo ir mes dvidešimt septintąjį kartą plačiai atveriame duris profesionalių teatrų festivaliui „Žaldokynės kraštas“ – išskirtiniam ne tik Biržų rajono, bet ir visos šalies teatrinio meno sklaidos renginiui.

Teatras – meno forma, kurią žiūrovui lengviausia suprasti, kuri gali įsiskverbti į jo giluminius, pasąmoninius klodus sukeldama virsmą, išlaisvindama jausmus ir emocijas: juoką, džiaugsmą, euforiją, empatiją, skausmą, ilgesį, liūdesį ir t.t. Biržietiškas šaknis turintis, pasaulio pripažinimą pelnęs, teatro režisierius Oskaras Koršunovas yra pasakęs, – „Teatras turi kalbėti savo kalba, skverbdamasis į priežastis, o ne į padarinius. Tuo jis skiriasi nuo kitų medijų, socialinių tinklų, žiniasklaidos, televizijos. Ir net kino, kuris pretenduoja į mūsų vaizduotės pakaitalą. Teatras – atvirkščiai – kuria mūsų vaizduotes. Teatras neturi duoti atsakymų. Jis turi duoti emociją, kuri vėliau mūsų sąmonės šaldikliuose virsta išmintimi“.

Negalime numanyti, ką šįmet mums pateiks, kuo nustebins teatro burtininkai, nes jie yra nenuspėjami – nuolat ieškantys, augantys, kintantys. Dešimtis kartų matytą pjesę, iki skausmo pažįstamą istoriją, staiga jie gali papasakoti taip, lyg niekada jos nebūtume nei matę, nei girdėję, ir dažnai tai kelią sumišimą, nuostabą, o pirmiesiems įspūdžiams atslūgus – pagarbą, susižavėjimą. Vokiečių poetas Raineris Marija Rilkė yra parašęs, – „Mūsų gyvenimas – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys.“ Tai, nuoširdžiai linkiu, kad XXVII profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“ tą uždangą pakeltų taip aukštai, kad kiekvienas išvystume tai, kas mums atskleistų nors mažytę gyvenimo paslaptį ir mūsų vidinį pasaulį praturtintų lašeliu išminties.

Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius

XXVII PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIO „ŽALDOKYNĖS KRAŠTAS“ PROGRAMA

SPALIO 6 D. 17 VAL. 30 MIN. FESTIVALIO ATIDARYMAS. ŠOKIO TEATRO DIENA
Kauno šokių teatro ,,Aura“ spektaklis „IŠTRINTOS DURYS“
Choreografija - Birutė Letukaitė
Šviesų dizainas - Monika Šerstabojevaitė
Videografija - Tadas Stalyga ir Albinas Liutkus
Šokėjai: Chih-Yuan Yang, Ester Bega, Gavin Law, Heung Won Lee, Julija Strupaitė, Kris Dao Nicholls, Ludovico Murgia, Marine Fernandez, Natsuho Matsumoto, Pepe Jaimes
Muzika - Benas Trakimas
Kostiumai - Kristina Čyžiūtė Svirskienė
Trukmė - 50 min. Bilieto kaina – 12 Eur.
Bilietai parduodami Biržų kultūros centro kasoje.

Avatarų bendruomenė – normalumą imituojanti tikrovė,
klajonės smegenų vingiais,
atvirų širdžių iliuzijos,
komercializuoti jausmai,
vienatvė minioje…
Mes kuriam savo pačių avatarus, lyg savo šešėlius, savęs nuotrupas. Ir tai vyksta ne dėl savęs, o dėl kitų. Dėl kitų mes save demonstruojam, prarandam, kuriam iš naujo. Mes tampame patys sau svetimi, pasimetę savyje, savo pačių avatarais.
Avatarų bendruomenė įleidžia vidun ir ištrina duris.

SPALIO 7 D. 17 VAL. KOMEDIJOS DIENA
Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“. N -14
Režisierius - Kirilas Glušajevas
Aktoriai: Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.
Trukmė: 3 val. (I dalis 1 val. 30 min., II dalis 1 val. 20 min.)
1 pertrauka (15 min.).
Bilietų kaina kultūros centro kasoje: 1, 2, 8, 10 eilėse - 15 Eur, 12, 14, 16, 18 eilėse - 9 Eur.
Senjorams, neįgaliesiems, moksleiviams bei studentams taikoma nuolaida.
Internetu bilietai parduodami www.bilietai.lt

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“. Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30- ies?
Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų.
Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

SPALIO 13 D. 12 VAL. TEATRO DIENA VAIKAMS.
„Keistuolių teatro“ spektaklis – detektyvinė pasaka „DETEKTYVO D. LAPINO BYLA“ žmonėms nuo 6 metų .Režisierius ir kompozitorius – Aidas Giniotis.
Vaidina: Eimantas Bareikis, Marija Korenkaitė, Justina Smieliauskaitė, Benita Vasauskaitė, Danas Kamarauskas, Diana Kamarauskaitė, Jonas Šarkus, Aurimas Bačinskas, Matas Pranskevičius
Scenografė ir kostiumų dalininkė – Ramunė Skrebūnaitė
Trukmė – 1 val.
Bilieto kaina kultūros centro kasoje: 7 Eur. Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso programą. Kreiptis tel. +370 604 59297
Internetu bilietai parduodami www.bilietai.keistuoliai.lt

Viename miške gyvenimas teka sava vaga. Čia, kaip ir bet kuriame kitame miške, žvėreliai kiekvieną dieną mokosi ir dirba, išgyvena savus džiaugsmus ir rūpesčius. Tik įprastą miško ramybę staiga nutraukia paslaptingas skambutis – dingo naujokė Meškutė. Šios bylos imasi detektyvas Lapinas. Atidžiai sekant įkalčių pėdsakais, apklausinėjant miško gyventojus, Lapinui po truputį ima aiškėti paslaptingos istorijos kontūrai. Kokius įkalčius detektyvui pavyko rasti? Ką Lapinas sužinos, apklausęs miško žvėrelius? Ir svarbiausia – ar jam pavyks išpinti šią mįslių kupiną istoriją ir rasti Meškutę?

SPALIO 13 D. 18 val. KAMERINIO TEATRO DIENA
„Keistuolių teatro“ spektaklis - Marsha Norman „LABANAKT, MAMA“ N – 14
Režisierė - Ieva Stundžytė
Vaidina: Telma - Ilona Balsytė, Džesė - Diana Kamarauskaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė - Laura Luišaitytė
Kompozitorius - Aidas Giniotis
Šviesų dailininkas - Darius Malinauskas
Trukmė - 1 val. 30 min.
Bilietų kaina kultūros centro kasoje: 4, 8 eilėse - 15 Eur. 2, 10, 12, 14, 16 eilėse – 12 Eur. Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso programą. Kreiptis tel. +370 604 59297
Senjorams, neįgaliesiems, moksleiviams bei studentams taikoma nuolaida tik perkant internetu.
Internetu bilietai parduodami www.bilietai.keistuoliai.lt

Ten, kur debesys ganos nakty,
Seka mama sapnelį tavo.
Užsimerk ir neverk,
Mik, užmik, saulele mano...
Jaukus ir šiltas, gal kiek per daug daiktais apkrautas motinos kambarys. Jame tarp įvairių formų bei spalvų nėrinių, daugybės dėžių ir saldžių pyragaičių su plikytu kremu vakarą leidžia motina Telma ir jos suaugusi dukra Džesė. Tik į įprastą ir atpažįstamą rutiną staiga įsiterpia Džesės žodžiai apie planuojamą savižudybę. Ši žinia tampa atskaitos tašku, priverčiančiu veikėjas su didesne atida pažvelgti vienai į kitą, iš naujo apmąstyti gyvenimą ir mirtį.
Spektaklio pastatymo projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

SPALIO 19 D. 18 VAL. LEGENDINIO SPEKTAKLIO DIENA
OKT teatro spektaklis – Lauros Sintijos Černiauskaitės „LIUČĖ ČIUOŽIA“
Režisierius – Oskaras Koršunovas
Scenografija – Irina Komissarova
Kostiumų dailininkas – Bartė Liagaitė
Muzika – Dominykas Digimas
Video dizaineriai – Aneta Bublytė ir Vytautas Narbutas
Vaidina: Taura Kvietinskaitė, Lukas Malinauskas, Gailė Butvilaitė, Karolis Vilkas, Aidas Jurgaitis, Žygimantė, Elena Jakštaitė, Artiom Rybakov, Kamilė Petruškevičiūtė
Šviesų dailininkas – Rimas Petrauskas
Trukmė – 1 val. 40 min. Bilietų kaina kultūros centro kasoje: 17-20-23-26 Eur.
Internetu bilietai parduodami www.bilietai.lt
Renginio metu aktoriai rūko.

Galbūt nuo tada, kai Shakespeare’as savo „Romeo ir Džuljetos“ istoriją perkėlė į viduramžių Veroną, o galbūt nuo tada, kai Homeras aprašė karą dėl Elenos senaisiais Trojos laikais, mes įpratę, jog tikrosios meilės istorijos vyksta kažkada praeityje, beveik mitiniame laike. Tokie dabar yra 2000-ieji. Tai tarsi mūsų viduramžiai. Tai buvo laikai, kai tik atsirado supermarketai, mobilieji telefonai ir mes pradėjome rašyti pirmas „taupias“ SMS žinutes. Ir čia meilė sugrįžo į trubadūrų laikus. Poezija: „Myliu, noriu, negaliu. Susitinkame prie bokšto“, arba „Aš toks trapus kaip mano sąskaita“ ir panašiai.
Niekas dar „nelinkomanino“ filmų. Dar stovėjo kino teatras „Lietuva“. Ilgose eilėse prie video nuomos visi aptarinėdavo, kokį filmą žiūrėti. Tai buvo ir melodramų laikas. „Amelija iš Monmartro“, „Mulen Ružas“, net Larsas von Trieras susuko „Prieš bangas“. Tai „Big Brother“ laikai. Net Trump’as tada turėjo savo realybės šou ne pasaulyje, o televizijoje. O mes, žinoma, turėjome „Akvariumą“. Suklestėjo geltonasis skaitalas: L.T., „Klubas“ ir panašiai. Tai „selebričių“ laikai. Ir, žinoma, MTV klipų ir reklamų laikai. Reklamščikai buvo dievai. O reklamos, švelniai tariant, nelabai padorios. Daugiausia reklamavo alkoholį, ką jau kalbėti apie seksistinius ir kitokius dalykėlius. Vienoje tokių reklamų, kurioje buvo reklamuojama Klaipėdos duona, bičas, pasisveikinęs su juodaodžiu, stebėjosi, jog neišsitepė rankos.
Tai buvo laukiniai vartotojiškumo pradžios laikai. Ir, beje, labai erotizuoti. Pasibaigus LNK programai, toliau buvo rodoma soft porno. Psichas visos Lietuvos akivaizdoje pasimylėjo su Raudona. MTV klipai tiesiog tryško erotika. Tai buvo labai nebrandaus pilietiškumo laikai. Dėstytojai linksminosi su studentėmis net nenutuokdami, kokiu galu ta lazda prieš juos atsisuks po gero dešimtmečio. Lietuvoje žmonės pagaliau ėmė turėti pinigų. Pinigų kultas tada buvo tiesiog baisus. Prasidėjo vartotijiška sodoma ir gomora. Beje, tuo metu pasirodė spektaklis „Shopping and Fucking“, kritikuojantis tą vartotojiškumą, bet buvo staigiai „suvartotas“ kaip pirmas spektaklis apie gėjus ir narkomanus, kur buvo galima pamatyti, kaip vienas aktorius kitam laižo užpakalį. Viena vertus, tai buvo primityvus, kita vertus – viltingas laikas. Tada visi tikėjo ateitimi. Pastebėjau, jog dabar jaunimas į tai žiūri kaip į gerą vintažą. Pavyzdžiui, gera alternatyvi grupė „Timid Kooky“ sukūrė puikų gabalą pagal Britney Spears dainą. O tuo metu „alternatyvščiką“ tuo pačiu Britney Spears kūriniu buvo galima nebent kankinti per prievartą, vienutėje.

SPALIO 24 D. 18 VAL. SUSITIKIMAS – KONCERTAS SU KINO TELEVIZIJOS IR TEATRO AKTORE NIJOLE NARMONTAITE „JUOKO IR ROMANTIKOS NIEKADA NEBUS PER DAUG” - visiems skoniams!Skambės dainos, liesis poezija, o klausydami spalvingų, juokingų, žaismingų istorijų, tikrai praskaidrinsite pilką dabartį ir pripildysite ją šviesos.
Trukmė 2 val. Bilietų kaina kultūros centro kasoje: 5 -7, 9 eilėse - 20 Eur, 5 - 7, 9, 13, 16 eilėse – 18 Eur, 18 eilė – 15 Eur.
Internetu bilietai parduodami www.kakava.lt

SPALIO 27 D. 18 VAL. XXVII PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIO „ŽALDOKYNĖS KRAŠTAS“ UŽDARYMAS. LATVIŠKOS DRAMATURGIJOS DIENA
Šiaulių dramos teatro spektaklis „SKRAIDANTIS TRAVOLTA“
Dramaturgas - Artūras Dicis
Režisierius - Toms Treinis
Scenografas - Kristaps Kraminš
Kostiumų dizainerė - Marta Treine
Kompozitorius - Jūlijs Melngailis
Šviesų dailininkas - Niks Cipruss
Pjesę iš latvių kalbos vertė - Viktorija Jonkutė
Vaidina: Travolta - Aidas Matutis, Ivaras - Severinas Norgaila, Timas - Mindaugas Jurevičius, Atis - Dalius Jančiauskas
Alisa - Rusnė Navickaitė, Ilona - Nomeda Bėčiūtė, Ridikas - Juozas Žibūda.
Trukmė – 2 val. 30 min. Viena pertrauka.
Bilieto kaina kultūros centro kasoje: 1, 2, 7, 8 eilėse – 15 Eur, 10, 14 -18 eilėse - 12 Eur.
Internetu bilietai parduodami www.ticketmarket.lt

Spektaklis „Skraidantis Travolta“ – pasiilgusiems sodrių aktorinių vaidmenų ir gerų istorijų. Tai įtraukiantis, švelnia ironija ir humoru persmelktas pasakojimas apie kiekvieno mūsų (ne)dedamas pastangas gyventi savo, o ne aplinkybių primestą gyvenimą.
Spektaklį pristato jauna teatro kūrėjų komanda iš kaimyninės Latvijos. Režisierius Toms Treinis spektakliui Šiauliuose neatsitiktinai pasirinko šiuolaikinio latvių autoriaus Artūro Dicio pjesę, kurios tema, kaip teigia režisierius, yra vienodai aktuali ir suprantama tiek Latvijos, tiek Lietuvos publikai.
Pjesė pasakoja apie atokaus kaimelio gyventojus, kurių kasdienybė skęsta asmeninėse peripetijose. Kasdieninės kalbos, sodrių dialogų ir humoro prisodrinta pjesė nukelia į mažą, visų užmirštą kaimelį, kurio gyventojai, nebandydami nieko keisti ar keistis patys, stumia viena į kitą panašias dienas. Pasakojimo centre – jaunas vaikinas vardu Travolta, kurį kaime dėl jo uždaro būdo ir keistų įpročių daugelis laiko tiesiog „trenktu“. Be kitų keistenybių, Travolta turi niekam nesuprantamą, pavojingą ir, rodos, visiškai beprasmį „hobį“ – netikėtai iššokti priešais pro kaimą lekiantį automobilį. Vieną dieną šis atrodytų iki absurdo kvailas užsiėmimas pritraukia žurnalistų dėmesį ir įvykiai pasisuka labai netikėta linkme...
Atrodo, kad Travolta, kaip ir visi kiti veikėjai, yra nuolankiai susitaikęs su savo likimu, tačiau iš tikrųjų savyje jis nešiojasi didžiulę šeimos paslaptį, kurią atskleidus, tampa akivaizdu, kad po šiurkštoku pjesės paviršiumi slepiasi sukrečianti meilės, kaltės ir jos atpirkimo tragedija. Travolta – tai tarsi Latvijos Forestas Gampas, kuris, net pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis bando ieškoti išeities.
Spektaklyje pirmuoju smuiku griežia psichologiškai tiksli aktorių vaidyba, paženklinta švelniu ironijos prieskoniu. Kiekvienas pjesės veikėjas jaučiasi įspraustas į aplinkybes, kurios, jų manymu, neleidžia jiems ištrūkti, įgyvendinti savo svajonių. Dėl to kiekvienas jų jaučiasi savaip nelaimingas. Bet ar iš tiesų jie nuoširdžiai nori ir stengiasi keisti savo gyvenimą?
Pjesės autorius A. Dicis teigia, kad šia pjese jis norėjo priminti labai paprastą, bet deja, dažnai pamirštamą tiesą, kad gyvenimas nėra kažkas abstraktaus – „kiekvieną mielą sekundę jis vyksta mumyse ir mes patys esame tikrieji savo gyvenimo kūrėjai. Nėra tokios vietos kaip „niekur“, kur gyvenimas tarsi teka pro šalį, nepaliesdamas žmonių“.
Režisierius Toms Treinis: „Statydamas šį spektaklį, galvoju apie žmogiškojo neišsipildymo ir susitaikymo su likimu priežastis. Pro buitišką ir banalią kasdienybę, veikėjų tuštumos ir savinaikos perspektyvą bandau priartėti prie esminių tokį gyvenimą įtakojančių mąstymo klišių. Jas panaikinti gali ne tuščios kalbos ar iš kitų nugirsti „protingi“ žodžiai, savęs gailėjimasis ar kaltinimai, o konkretūs žingsniai, veiksmai, kuriuos būtina daryti siekiant pokyčių. Akistata su likimu daugeliui nėra maloni, bet tai pagrindinė sąlyga norint pradėti keistis“.
Kasos darbo laikas:
Antradieniais – ketvirtadieniais 09.00 – 11.00 val., 12.00 – 15.00 val.
Penktadieniais – 09.00 – 11.00 val., 12.00 – 13.00 val.
Šeštadieniais – 09.00 – 11.00 val. ir 1 val. iki kiekvieno mokamo renginio pradžios.
Pirmadieniais ir sekmadieniais – kasa nedirba.
Kasos tel. 8 450 (32513)
Bilietai parduodami į visus spektaklius. Laukiame!

Draugų melodijos

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 16 d. pakvietėme į pirmąjį tarptautinį vokalinių ir folkloro ansamblių festivalį „Draugų melodijos“.

Festivalyje skambėjo 4 folkloro ir vokalinių ansamblių iš Latvijos – „Svitene“ (vad. L. Zarans) ir „Drengeri“ (vad. I. Grėnina), senjorų ansamblio „Uguntinas“ (vad. L. Alpėna) ir vokalinio ansamblio „Mežrozite“ (vad. K. Prilucka) atliekami kūriniai. Scenoje tądien pasirodė ir 4 Biržų kultūros centro ir jo skyrių kolektyvai, tai – Biržų KC senjorų kolektyvas „ Šaltinis“ (vad. Lina Januševičienė), Biržų KC Nemunėlio Radviliškio skyriaus Onos Milienės senelių globos namų liaudiškos muzikos kapela ,,Santaka'' (vad. Zita Beliakienė), Biržų KC Skrebiškių skyriaus vokalinis moterų ansamblis (vad. Jonas Strunkis) ir Biržų KC Parovėjos skyriaus mišrus vokalinis ansamblis „Melodija“ (vad. Vytautas Kavaliauskas). Programoje skambėjo ir liaudiškos melodijos, ir populiarios – nostalgija keliančios praeito šimtmečio dainos.

Festivalio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius meno vadovas Vytautas Kavaliauskas. Neabejojame, kad festivalis „Draugų melodijos“ klausytojams dovanojo daug džiugių ir įsimintinų akimirkų.

Centro direktorius Romas Lesevičius renginio pabaigoje visiems festivalio dalyviams tarė nuoširdžius padėkos žodžius ir įteikė padėkas, bei simbolines dovanėles. Tai, dar kartą AČIŪ visiems – ir dalyviams, ir klausytojams, ir gausiam būriui renginio draugų, kurių dėka šis festivalis buvo toks spalvingas ir jaukus.

Visa Lietuva šoka!

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 15-os vakarą, Biržų kultūros centro kiemelyje, tautinio šokio ritmu sukosi mūsų kolektyvų organizuota, Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuota, Etninės kultūros akcija – „Visa Lietuva šoka“. Tai gražia tradicija tapusi akcija, kuri visoje Lietuvoje rengiama tą pačią dieną (šiais metais rugsėjo 15d.), ir kurios metu, visi atėjusieji į šalies miestų ir miestelių aikštes, kultūros bei kitas erdves yra kviečiami šokti visų Lietuvos regionų – aukštaičių, dzūkų, sūduvių, žemaičių ir lietuvninkų – šokius. Ypatingą dėmesį skiriant savo krašto paveldui – tradiciniams šokiams, žaidimams, dainoms.

Pasimokyti tradicinių šokių, kartu padainuoti lietuvių liaudies dainų šį nuostabų rudens vakarą kvietė keturi Biržų kultūros centro kolektyvai – folkloro ansambliai „Dijūta“ ir „Siaudela“ (vad. Jūratė Garneliene), tautinių šokių grupės „Raitytinis“ ir Verpetas“ (vad. Danguolė Kalkienė). Apmaudu, kad tik nedidelį būrelį biržiečių pavyko prišaukti į šį liaudies šokio sūkurį. Bet, džiugina tai, kad atėjusieji ir patys išmėginę, bei įsitikinę, kokie smagūs ir užvedantys gali būti mūsų liaudies šokiai – smagiai ir turiningai praleido laiką, bei, viliamės, labiau pamėgo lietuvišką šokį, dainą. O juk toks ir yra Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyvos „Visa Lietuva šoka“ tikslas – per tradicinius šokius vienyti Lietuvos žmones, stiprinti jų kultūrinės tapatybės pajautą.

Sumanymas „Visa Lietuva šoka“ gyvuoja nuo 2015 m., ir kasmet vyksta rugsėjo mėnesį. Iniciatoriai mano, kad šokis gali ne tik linksminti, bet ir ugdyti. Mano, kad jis turi galią burti visuomenę, didinti svarbaus kultūros tapatumo elemento – folkloro reikšmės suvokimą, poreikį tęsti tradicijas. Pasak sumanytojų, prie idėjos įgyvendinimo kasmet prisideda daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mėgėjų meno kolektyvų, taip pat ir užsienio lietuviai iš Jungtinės Karalystės, Velso, kultūros ir švietimo specialistai bei tradicinio šokio entuziastai. Kasmet įvyksta per 100 šokių švenčių, suburiančių apie 20 tūkstančių akcijos dalyvių ir stebėtojų.

Edukacinės pamokos „Nuo trimito iki tūbos”

By Naujienos
Atpažinti ir įvardinti varinius pučiamuosius muzikos instrumentus nemenka užduotis net suaugusiems, nors be jų neapsieina nė viena reikšmingesnė šventė, iškilmingesnis renginys. O štai Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos pradinukai nuo šiol žinos ne tik tai, kaip vienas ar kitas pučiamasis instrumentas vadinasi, bet ir turės grojimo juo įgūdžių. Tuo pasirūpino Pranas Dapšauskas, Biržų kultūros centro pučiamųjų ansamblio „Blėkvaris“ vadovas.

Rugsėjo 11 d. Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje meno vadovas Pranas Dapšauskas vedė edukacines pamokas "Nuo trimito iki tūbos". Pamokose dalyvavo 1-4 klasių mokiniai. Jie turėjo galimybę susipažinti su kornetu, trimitu, fliugelhornu, althornu, tenoriniu trombonu, altiniu trombonu ir tūba. Sužinoję paslaptis ko reikia norint išmokti groti, pabaigoje edukacijos visi norintys galėjo išbandyti savo jėgas grojant kornetu, trombonu ar tūba.

Paminėjome Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 150-ąsias gimimo metines

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Minint Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) – Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, kanauninko, tautosakos rinkėjo, vertėjo, poeto, suomių epo „Kalevala“ į lietuvių kalbą vertėjo, Biržų krašto sutartinių puoselėtojo, 150-ąsias gimimo metines, buvo surengtas visas ciklas renginių. Dar birželio mėnesį Biržų kultūros centro folkloro ansamblis “Siaudela” dalyvavo koncertinėje išvykoje į Suomiją (Kuhmo miestą), kur vyko tarptautinis folkloro festivalis ir buvo aplankytas „Kalevaloje“ apdainuotas kraštas. Liepos 23 d. minėtas kolektyvas ir jo vadovė Jūratė Garnelienė visus, kam Brangus Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos atminimas, pakvietė į Mieleišių koplyčią (Mieleišių koplyčia buvo pastatyta Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos iniciatyva ir lėšomis, čia ilsisi ir šios iškilios asmenybės palaikai), kur dar kartą buvo prisimintas jo indėlis į mūsų krašto kultūrinį palikimą, nuskambėjo sutartinių ratas “Suminjojo geri svečė”. Na, o šiandien, rugsėjo 2 d., meno vadovė Jūratė Garnelienė, kartu su savo vadovaujamu folkloro kolektyvu “Siaudela”, pakvietė į trečiąją ir pagrindinę šio projekto dalį – Tarptautinį folkloro festivalį, skirtą Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 150-osioms gimimo metinėms „Linksmis sodžis ir spakainas, mes dainuosim be atmainos“. Šis renginys, tai išskirtinė festivalio organizatorių dovana biržiečiams ir miesto svečiams, o taip pat duoklė mūsų krašte aktyviai dirbusiam, kūrusiam, nusipelniusiam Biržų krašto ir visos Lietuvos kultūros puoselėtojui– Adolfui Sabaliauskui-Žaliai Rūtai.
Adolfas Sabaliauskas – tautotyrininkas, surinkęs ir užrašęs begalę lietuvių liaudies dainų bei sutartinių, parašęs visą eilę originalių darbų, bei parengęs penkias maldaknyges, literatūriniame pasaulyje labiausiai buvo žinomas slapyvardžiu Žalia Rūta, tačiau turėjo ir kitų slapyvardžių: K.A.S., A. Sab., Laumė, Kuršo Lietuvninkas, Kuršo Lietuvis, Radviliškietis, Radviliškėnas. Užrašinėti liaudies dainas jis pradėjo nuo 1893 m. ir šį darbą tęsė visą gyvenimą: užrašė 890 liaudies dainų, sutartinių, 635 melodijas bei 254 smulkiosios tautosakos kūrinius. Parašė veikalą „Lietuvių gaidų ir giesmių gaidos“ (1916). Su suomių prof. A. R. Niemi parengė rinkinį „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ (1911). Iš suomių kalbos išvertė „Kalevalą“ (1922) bei A. R. Niemi „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimus“. A. Sabaliauskas rašė straipsnius religine tematika periodiniams leidiniams „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvos aidas“ „Vienybė“, „Tėvynės sargas“, „Nedėldienio skaitymai“, „Šaltinis“, „Karys“, „XX amžius“, „Sargyba“ ir kt. Žalios Rūtos slapyvardžiu išleido eilėraščius, dramos kūrinius: „Pančiai“, „Kada rožės žydžia“ (abu 1917), „Laumės“ (1920); leido maldaknyges ir giesmynus. Išleisti jo memuarai „Juodasis kryžius arba Palydėti pasmerktieji: karo kapeliono atsiminimai“ (Vilnius, 1992, 2006). Jo rankraščių archyvas saugomas nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Festivalis prasidėjo paskaita „Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta – sutartinių tradicijų puoselėtojas". Pranešėja prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė pažymėjo, kad kanauninkas, folkloristas Adolfas Sabaliauskas nuveikė didelį ir reikšmingą darbą renkant ir užrašant sutartines.
Po paskaitos buvo galima išgirsti keletą A. Sabaliausko darytų ir iki šiol išlikusių įrašytų. Juos pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos skyriaus archyvarė Rima Visackienė. Išgirdome keletą Suomijos literatūros draugijoje saugomų fonografo volelių įrašų kopijų ištraukų, kurie buvo padaryti Augusto Roberto Niemi 1911 metų ekspedicijos Nem. Radviliškyje metu. Didžiausia staigmena buvo tai, kad kai kuriuose iš jų, manoma, puikiai girdisi ir paties Adolfo Sabaliausko balsas.
Vėliau festivalio organizatoriai pakvietė paklausyti paskaitos „Kun. Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos nuopelnai lietuvių kultūrai". Pranešimą apie svarbiausius literatūrinius darbus, apžvelgdama kiekvieną iš jų, skaitė Lionė Lapinskienė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ atstovė.
Visos konferencijos metu Biržų kultūros centro pirmojo aukšto foje veikė tradicinių amatų kampelis. Jame savo rankdarbius pristatė keturi tautodailininkai. Vienas iš jų – Albertas Bartašius, kuris demonstravo savo rankomis sukurtus tradicinius liaudies muzikos instrumentus. Čia pat jo žmona Lina Bartašienė kvietė aplankyti stendą su vilnonėmis pirštinėmis – išmargintomis tradiciniais Pasvalio kraštui būdingais raštais. Savo dirbinius pristatė ir dvi biržiečiams puikiai žinomos auksarankės – Renata Ulinskienė ir Banga Joneliūkštienė.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ mūsų konferenciją praturtino trumpam paskolinta parodos „Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos pargrįžimai“ dalimi, kurią muziejininkai taip pat parengė kanauninko Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos jubiliejui. Joje buvo galima išvysti A. Sabaliausko giminės žmonių išsaugotą vertingą palikimą ir dovanas, perduotas saugoti Muziejui. Tai, Lino Ladigos, kunigo pusseserės Stefanijos Paliulytės-Ladigienės vaikaičio, padovanotą suomių epo „Kalevala“ vertimo rankraštį ir knygas su kanauninko dedikacijomis. Taip pat stende puikavosi įspūdingas nuotraukų albumas, kurį muziejui paskolino kanauninko sesers Elžbietos vaikaitė Regina Zibolienė.
Festivalis baigėsi tarptautiniu koncertu. Savo programas pristatė net keli kolektyvai iš Latvijos, tai – svečiai iš Ceraukštes – folkloro ansamblis „Laukam Pari“ (vad. Elīna Kūla-Braže); Vecumnieku folkloro ansamblis „Tirums“ (vad. Irita Vimba). Taip pat sulaukėme Folkloro ansamblio iš Ukrainos – „Korali“ (vad. Liudmila Zborovska; po keletą muzikinių kūrinių pristatė Biržų „Saulės" gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ (vad, Nijolė Kaulinienė); Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ (vad. Aušra Butkauskienė); Biržų kultūros centro Vabalninko liaudiškos muzikos kapela „Saulala“ (vad. Petras Matulis); Biržų kultūros centro Folkloro ansambliai „Dijūta“ ir “Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė).
Išskirtiniu, itin profesionaliu pasirodymu konferencijos dalyvius pamalonino viešnios iš sostinės – sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ (vad. Daiva Vyčinienė). Nors šį kartą ant scenos išvydome tik tris atlikėjas, tačiau ir mažesne sudėtimi, sutartinių giedojimo virtuozės puikiai perteikė jų grožį, unikalumą. Turėjome galimybę išgirsti į temas suskirstytą programą – apgiedoti tėvai, mylimieji, linai, bitės – tai yra tai, kas nuo seno lietuviams buvo svarbiausia, labiausiai rūpėjo.
Bene labiausiai dalyvių širdis džiugino vietos atlikėjai – Biržų „Saulės" gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ (vad. Nijolė Kaulinienė) jaunieji kanklininkai. „Graži šventė, įdomūs pranešimai...ir neapsakomas džiaugsmas, kai matai tiek kankliuojančio jaunimo! Šaunuoliai biržiečiai ir projekto vadovė Jūratė Garnelienė“, – komentaru po konferencijos pasidalino Nida Lungienė, senųjų tradicijų puoselėtoja ir populiarintoja iš Rokiškio.
Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ (vad. Aušra Butkauskienė) pagerbdama kn. A.Sabaliausko-Žalios Rūtos atminimą, pristatė programos "Sutartinių negrajidavo su skripka,o tuncių neišgrajidavo su kunkliais“ (M.Paliulis) I dalį, pagal pusbrolių A.Sabaliausko ir St.Paliulio etnokultūrinio palikimo ištraukas.
Kas – jei ne mes? Kada – jei ne dabar? Į tokius ir panašius klausimus, kalbant apie lietuvio savasties, tautinio mentaliteto pažinimą, atsako po šios konferencijos internetinėje erdvėje pasirodęs etnomuzikologės Aušros Butkauskienės komentaras, –„Tik pačių mūsų tapatybės suvokimo dėka per 100 metų nuo kn. A.Sabaliausko pirmųjų paviešinimo pasauliui Biržų krašto sutartinių jos išliko mumyse vis dar autentišku pavidalu – "penkiastygio pentachordo" (A.S) pojučiu, aštraus sąskambio etalonu, prieštaraujančiu akademinės muzikos teorijoms. Lenkiu galvą prieš esamus šios tradicijos tęsėjus, instrumentų dirbėjus, tradicinio giedojimo ir instrumentinio atlikimo puoselėtojus, ugdančius sutartinėms ištikimą auditoriją.“ Lenkiame galvas ir mes prieš visus šios konferencijos dalyvius – organizatorius, lektorius, atlikėjus ir visus kitus, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie to, kad tarptautinis folkloro festivalis, skirtas Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 150-osioms gimimo metinėms „Linksmis sodžis ir spakainas, mes dainuosim be atmainos“ įvyktų. Jaudinantis ir jautrus yra momentas, kai, nors ir vos vos, bet gali prisiliesti prie protėvių dvasios. Šį kartą ją galėjome pajusti per šio iškilaus Biržų krašto žmogaus darbus – Adolfo Sabaliausko palikimą mums, ir tiems, kurie ateis po mūsų.
Projekto partneriai: Biržų r. savivaldybė, Biržų krašto muziejus “Sėla”. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Rėmėjai: Vaidutės Stankevičienės ūkis, Kristinos ir Jūrio Milišiūnų ūkis, UAB “Biržų duona” ir Biržų TVIC. Informaciniai rėmėjai: “Šiaurės rytai”, “Biržiečių žodis”. Nuoširdžiai dėkojame!

Mūsų „Verpetas“ naująjį sezoną pradėjo svečiuose

By Naujienos, Renginių atgarsiai

Kalendoriui atvertus pirmojo rudens mėnesio lapelį, pirmąjį jo savaitgalį, o kartu ir naująjį sezoną, kurį Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas "Verpetas" (vad. Danguolė Kalkienė) atidarė pasirodymu Pasvalio rajone, Raubonyse t.y. Raubonių vandens malūne įsikūrusioje vilnos karšykloje, kur vyko VIII tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“. Jame kartu su jaunimo grupe iš Vaškų "Gers" mūsiškiams buvo suteikta garbė atidaryti renginį, duoti jam toną ir dovanoti daug gražių emocijų gausiai susirinkusiems žiūrovams.
Verpetiečiai ir patys iš šio renginio grįžo kupini kuo geriausių įspūdžių. Džiaugėsi žiūrovų šypsenomis, vis pro debesėlį žvilgčiojusia saulute, o labiausiai festivalio organizatoriais, kurių dėka kolektyvas galėjo sudalyvauti tokiame šauniame renginyje! Mūsų šokėjus sužavėjo šeimininkų svetingumas ir vaišingumas, kultūrinio paveldo patiekalai bei gėrimai, bei naujai atrasti ir maloniai nustebinę skoniai, medaus skanumynai. Didelį įspūdį mūsiškiams paliko ir galimybė pasidairyti po vilnos karšimo muziejų, amatų kiemelis su gausybe grožybių iš vilnos ir iškalbinga nuotraukų paroda.
Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas "Verpetas" ir jo vadovė nuoširdžiai dėkoja VIII Tarptautinio amatų ir meno festivalio organizatoriams už draugystę, įspūdžius ir gerą nuotaiką!

Biržų jaunimas su vasara jau atsisveikino!

By Naujienos, Renginių atgarsiai
„Jaunimo vasara“ – kelintus metus iš eilės organizuojamas renginys – atsisveikinimo su vasara vakaras. Džiaugiamės, kad jaunimui ši mūsų idėja patiko ir įtiko, ir manome, kad tai pasiteisinęs ir išties sėkmingas mūsų projektas. Jaunimas visais laikais mėgo šokti ir nors susirinkusiųjų niekas neskaičiavo, tačiau matėme, kad pašokti po atviru dangumi atėjo tikrai daug jaunimo, ir jie, renginiui įsibėgėjus, sausakimšai užpildė šokiams skirtą erdvę.

Šįmet jaunimui kraują kaitino Vilita Vasiliauskienė, mažai jaunimui žinoma unikalaus balso, talentinga atlikėja. Vėliau keletą dainų atliko gerai mūsų krašto jaunimui pažįstamas duetas, vietinės žvaigždės, „Lost Together“. Valandos trukmės koncertinę programą pristatė vakaro vinis – grupė „2Kvėpavimas“. Renginys baigėsi vietinio didžėjaus Laimono Lėliuko dovanota diskoteka.

Stengiamės, kad kiekviena „Jaunimo vasara“ įsirėžtų į dalyvių atmintį, kaip itin maloniai nustebinęs, vienas romantiškiausių atsisveikinimo su vasara vakarų. Tikimės, kad mums pavyko.