Sausio 18 d. 15 val. Šiuolaikinio šokio festivalis „Agaro žiedas” . Renginys nemokamas.
Sausio 24 d. 18 val. Kino komedija „Tarp mūsų, mergaičių”. Režisierius Kęstutis Gudavičius .Vaidina : Ineta Stasiulytė, Rimantė Valiukaitė, Gabriele Malinauskaitė-Rudzienė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aušra Štukytė, Rasa Marazaitė. Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.Trukmė 1 val. 30 min. Bilieto kaina 5 Eur.
Populiariausių Lietuvoje komedijų „Tarp mūsų, berniukų…“ ir „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“ režisierius šįkart nusprendė nukreipti žvilgsnį į dailiąją lytį. Juk visiems smalsu, apie ką kalba moterys, kai jų negirdi vyrai!.. O jeigu tos moterys dar tokios žavios ir tokios plepios, patikėkite, jos tikrai turi ką pasakyti! Žinoma, „Tarp mūsų, mergaičių…“ subalansuotas moterims ,tačiau filmą privalo pamatyti ir vyrai. Ir ne vien smalsumo vedami, kad išgirstų ką tos moterys kalba, kai jų nėra šalia…
Istorija prasideda nuo nekalto sumanymo: šešios geros draugės nusprendžia smagiai ir jaukiai praleisti savaitgalį užmiesčio SPA centre.Susitikimo nekantriai laukia visa šešeriukė – juk jos artimos dar nuo studijų „Pedagoginiame“ laikų. Nerūpestingu turėjęs būti savaitgalis netrukus virsta tikru nesusipratimu, keliančiu grėsmę senai draugystei. Kasdieniai pokalbiai apie visoms moterims aktualius dalykus (vyrus, amžių ir viršsvorį) netrukus perauga į skaudžias išpažintis, kaltinimus ir pagiežą. Bet kas ten supaisys tą moteriška draugystę… Veikiausiai ji tiesiog neįmanoma be pavydo, pykčių ir intrigų. Lygiai kaip be tarpusavio supratimo ir gebėjimo atleisti. Kas nugalės ar senos nuoskaudos ar moteriškas solidarumas ir draugystė?
Sausio 25 d. 18 val. Tarptautinis projektas – miuziklas „Baltican Carmen show”. Projekte dalyvauja tarptautinių festivalių laureatai, solistai: Laimonas Bendaravičius ir Edgaras Davidovičius, ispanų kilmės dainininkė ir flamenko šokėja Anna Dribas, tarptautinių šokių laureatai: Deividas Meškauskas, Katerina Voropaj, Justas Girdvainis ir Eglė Konopliovaitė, muzikantai – virtuozai: smuikininkė Gabriela Aniola ir gitaristas Artur Sabilo. Bilietų kaina: 1-11 eilėse 12 Eur, 12-16 eilėse 11 Eur, 17-18 eilėse – 10 Eur.
Miuziklą sukūrė žinomas prodiuseris, legendinės grupės „Hiperbolė“ įkūrėjas Viktoras Prapras. „Baltican Carmen“ pasirodymai jau vyko Ukrainoje, Latvijoje ir Estijoje. Šis įspūdingas šou – tai dainos, šokio ir muzikos „fiesta“, kurioje originaliai interpretuojamas nemirtingasis George Bizet kūrinys, skamba gražiausi pasaulio populiariosios klasikos kūriniai , žiūrovus keri įspūdingi sceniniai rūbai, spalvinga scenografija, šviesos efektai.
Sausio 26 d. 15 val. Biržų kultūros centre kapelų šventė „Grok, Jurgeli“. Dalyvauja : „Širvėna“ (Biržai), „Radvija“ ( Radviliškis) , „Smilgenė“ ( Smilgiai, Radviliškio raj.) , „Lėvena“ ( Tiltagaliai, Panevėžio raj.), „Gegužinė“ ( Paįstrys, Panevėžio raj.), „Ratasai“ ( Miežiškiai, Panevėžio raj.), „Keiziai“ ( Ceikiniai, Ignalinos raj.), „Apynėlis“ ( Mikoliškis, Pasvalio raj.), „Salako muzikantai“ ( Zarasai) . Bilieto kaina 8 Eur, koncerto dieną – 10 Eur.
Sausio 30 d. 17 val. 30 min. Į koncertą „Skambanti akvarelė“ kviečia Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai. Renginys nemokamas.
Vasario 6 d. 19 val. Biržų kultūros centre Dano Berlinsko ir grupės koncertas. Bilieto kaina 5 Eur. Bilietai parduodami nuo sausio 16 d.
XXIII PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „ŽALDOKYNĖS KRAŠTAS“ BIRŽŲ KULTŪROS CENTRE
Vasario 8 d. 17val. 30 min. Festivalio atidarymas. Kraštiečių diena. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis – Formos apačia William Shakespeare „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija.“ Režisierius – Oskaras Koršunovas, scenografė – Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkė- Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Antanas Jasenka, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas , choreografė – Vesta Grabštaitė . Vaidina : Eglė Mikulionytė, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Arūnas Sakalauskas, Vesta Grabštaitė, Remigijus Bilinskas, Dainius Gavenonis, Arvydas Dapšys, Eimantas Pakalna, Marius Repšys, Martynas Nedzinskas, Rytis Saladžius, Kęstutis Cicėnas, Agnieška Ravdo, Laurynas Jurgelis. Trukmė 3 val. N -14. Bilieto kaina – 10 Eur.
O. Koršunovas:
Shakespeare’o veikalas „Romeo ir Džuljeta” dažniausiai įsivaizduojamas kaip odė romantiškai meilei. Iš tikrųjų tai – socialinė drama, kurioje paprasta meilė dramatiškomis aplinkybėmis įgauna aukščiausią tragizmo skambesį. Šioje tragedijoje mane labiausiai domina tai, kad meilė gimsta ir skleidžiasi neapykantoje, Veronos karo atmosferoje. Norėjau akcentuoti šį paradoksą: neapykanta žudo, tačiau būtent ji įžiebia meilės kibirkštį. Apie tai galima kalbėti ir dievišku lygmeniu – meilė gimsta iš neapykantos, kad pastarąją nugalėtų. Gali būti, jog iš tikrųjų pati neapykanta gimsta iš nieko. Montekių ir Kapulečių pavyzdys būtent yra iškalbingas, nes niekas nebežino nesantaikos priežasties. Jų karo priežastis visi seniausiai pamiršo. Jaunasis Tebaldas priima neapykantą ir ją gina kaip tradiciją. Mes dažnai puoselėjame tokias tradicijas, kurios sukuria priešpriešą iš tariamų skirtumų ir palaiko neapykantą. Tai, deja, vis dažniau taikomas principas – sutelkti visuomenę ieškant priešų. Statydamas spektaklį norėjau įsigilinti, kaip neapykanta formuoja skirtumus ir tampa visa ko priežastimi. Man atrodo, kad neapykanta yra skirtumų pagrindas, kuris tarp Montekių ir Kapulečių steigia skirtumų iliuziją, apgauna ir dar labiau juos supriešina. Taip pasidalijusios visos visuomenės. Meilė panaikina skirtumus. Ji vienintelė parodo, jog iš esmės tarp klanų nėra jokio konflikto. Meilė sukuria laisvę, o laisvėje nėra priešybių. Deja, Romeo ir Džuljeta laisvę atranda tiktai mirtyje. Paaukota laisvė sunaikina ne tik modernybę, kurią lemia vaikai, bet ir tėvų taip puoselėjimą tradiciją. Spektaklis labai teatrališkas , čia daug metaforų, ženklų, simbolių. Kita vertus, galima matyti tik spektaklio paviršių ir juo džiaugtis. Jis kaip sluoksniuotas pyragas. Dėl to, matyt, ir tapo toks populiarus…
Spektaklis apdovanotas tarptautinio festivalio BITEF prizais, pelnęs du „Auksinius scenos kryžius“ : geriausias režisierius – Oskaras Koršunovas , geriausias scenografė – Jūratė Paulėkaitė .
2003 metais šis spektaklis atidarė prestižinį Avinjono teatrų festivalį.
„Romeo ir Džuljeta“ gastroliavo beveik visose Europos šalyse, taip pat JAV, Australijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Izraelyje.
Vasario 9 d. 15 val. Spektaklio – žaidimo diena. Valstybinio Šiaulių dramos teatro vienos dalies spektaklis „Bagadelnia“. Režisierius – Aleksandr Špilevoj , scenografė ir kostiumų dailininkė – Rūta Lendraitytė Utalla, kompozitorius – Paulius Trijonis, vaizdo projekcijų autoriai – Andrej Špilevoj, Aurelijus Čiupas, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas. Vaidina: Vincas – Sigitas Jakubauskas/ Saulius Pauliukonis, Rapolas – Juozas Bindokas/ Vladas Baranauskas, Valerijus – Juozas Žibūda/ Antanas Venckus, Ema – Rimanta Krilavičiūtės/ Nijolė Timinskienė, Agota – Nomeda Bėčiūtė/ Vilija Paleckaitė. Trukmė 1 val. 40 min. Bilieto kaina 10 Eur, senjorams 8 – Eur.
Spektaklis-žaidimas „Bagadelnia“ – tai aštuonios skirtingos, bet tarpusavyje labai susijusios istorijos iš vienų senelių globos namų. Aktoriai pasiūlys žiūrovams patiems išsirinkti, kokias istorijas jie norės pamatyti. „Bagadelnia“ pasakoja apie žmones, nugyvenusius skirtingus gyvenimus, turėjusius skirtingas patirtis ir likimus, bet galiausiai atsidūrusius viename bendrame taške.
Tai, kad vaidinamos pjesės herojai yra senelių globos namų gyventojai, visai nereiškia, kad žiūrovai spektaklio metu bus skandinami liūdesyje ir užuojautoje. Anaiptol. Spektaklio aktoriai atskleis jums smagius, beveik pasakiškus žilų herojų, senųjų romantikų, buvusių sovietinių laikų hipių nuotykius, patyrimus ir atradimus. Juk senatvėje, kai viskas atrodo mažiau spalvinga, kai kuriuos dalykus tenka tiesiog išsigalvoti. Spektaklyje susidurs ir pasaulėžiūros, ir religijos, ir priešingi politiniai požiūriai, bet dažniausiai tai bus žmogaus susidūrimas su pačiu savimi, su šalia esančiu ir su savo prisiminimais.
Kaip sako patys senelių globos namų gyventojai, bagadelnia – tai jau dangaus prieangis. O štai ką apie šį prieangį sako spektaklyje pasirodysiantis Jimas Morrisonas iš grupės „The Doors“ : „The doors of perception are cleansed here and everything appears to man as it is, infinite “ ( „Čia atidarytos suvokimo durys… O žmogui vis atrodo , kad jo gyvenimas yra begalinis…“) Spektaklio kūrėjai kviečia žiūrovus kartu praverti duris į tą prieangį, nes galbūt jame pavyks įžvelgti tai, kas bus toliau ir tai, kas jau liko prieš jį? O kas, jei tie penki spektaklyje pasirodantys senukai, per savo ilgus gyvenimus ir ribinius išgyvenimus tikrai jau pravėrė tas duris ir pažino kai ką, kuo galėtų pasidalinti ir su mumis? O jeigu?
Vasario 13 d. Teatro diena vaikams ir jaunimui.
12 val. Keistuolių teatro spektaklis vaikams „Bambeklis Bajoras“. Režisierius – Aidas Giniotis, scenografė – Ramunė Skrebūnaitė, muzikos aranžuotojai – Aidas Giniotis ir Sigitas Mickis. Vaidina: Dalius Skamarakas / Aidas Giniotis, Ieva Stundžytė / Urtė Smulskytė, Judita Urnikytė, Jonas Šarkus, Jurgis Marčėnas, Justina Smieliauskaitė. Spektaklis žmonėms nuo 6 metų. Spektaklio trukmė – 50 min. Bilieto kaina – 5 Eur.
Keistuolių teatro įkūrėjo, aktoriaus bei režisieriaus Aido Giniočio spektaklis mažiesiems, išlaikantis geriausias „keistuoliškas“ vaikų spektaklių tradicijas ir kviečiantis žiūrovus pasinerti į vaizduotę sužadinančią bajoro iš Lietuvos odisėjos po pasaulį istoriją. Kaip ir daugelyje kitų Keistuolių teatro spektaklių vaikams, „Bambeklyje Bajore“ skamba talentingų ir puikiai pažįstamų aktorių atliekamos dainos, o įtraukianti nuotaikinga istorija nė vieno mažojo žiūrovo nepalieka be šypsenos.
Šis spektaklis – A. Giniočio spektaklių vaikams trilogijos, paremtos lietuvių liaudies motyvais, tęsinys. Prie 1993 m. Keistuolių teatro scenoje pasirodžiusio „Jono Kareivio“, kiek vėliau atplaukusio „Mykolo Žvejo“ bei 2002 m. Vilniaus Jaunimo teatre įsikūrusio „Juzės Dykaduonio“ po daugiau nei dešimtmečio prisijungia „Bambeklis Bajoras“.
Kaip ir ankstesni spektakliai, „Bambeklis Bajoras“ – istorija apie ypatingą žmogų su ypatinga pavarde, tapusia jam likimo ženklu ir nulėmusia tolimesnį gyvenimą. Lietuviškame kaime gyvenęs iškilus Bajoras vieną dieną supranta, kad gimtasis kraštas jam – per mažas ir per nykus: nei namai, nei laukai, nei žmonės nebeatrodo pritinkantys jo bajoriškai kilmei. Belieka vienintelė išeitis – iškeliauti į platųjį pasaulį ir atrasti sau, iškiliai personai, deramą profesiją. Beeidamas per miestus ir kaimus, įveikdamas plačiausias jūras ir marias, užsukdamas į atokiausius kampelius Bajoras sutinka įdomiausių bei keisčiausių žmonių, tačiau savo svarbiausio tikslo – tikrojo pašaukimo – jam niekaip nesiseka atrasti. Tik žingsniais išmatavus visą margą pasaulį ir sugrįžus į paliktą lietuviškąją žemę Bajorui tampa aišku – pats bajoriškiausias ir širdžiai mieliausias kraštas yra ne užjūriuose, o savame kaime su savo draugais bei kaimynais.
18 val. Keistuolių teatro premjera pagal S. Šaltenio apysaką „Riešutų duona“. Spektaklis skirtas tiek suaugusiems, tiek vyresniųjų klasių moksleiviams. Režisierius – Aidas Giniotis, scenografė – Ramunė Skrebūnaitė. Vaidina: Dalius Skamarakas, Vaidotas Žitkus, Jurgis Marčėnas, Džiugas Širvys, Aurimas Bačinskas, Lukas Auksoraitis, Judita Urnikytė, Vesta Šumilovaitė, Justina Smieliauskaitė, Jovita Jankelaitytė, Aistė Šeštokaitė. Spektaklio trukmė- 1 val. 55 min. (su pertrauka). Bilieto kaina 12 Eur, moksleiviams – 9 Eur.
Daugeliui skirtingų kartų vis kitaip pažįstama, mokyklos suole nučiupinėta, į Lietuvos kino ir teatro klasikos fondus nugulusi „Riešutų duona“ Keistuolių teatre įkvepia šviežio oro gurkšnį, skambantį „The Beatles“ muzika ir išeinančios vaikystės žingsniais. Režisieriaus Aido Giniočio ir skirtingų kartų Keistuolių teatro aktorių bendras darbas – itin atviras, truputį skaudus, baisiai linksmas ir labai liūdnas spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams, jaunimui bei visiems suaugusiesiems, tebeprisimenantiems paskutinių nerūpestingų gyvenimo dienų skonį. Sauliaus Šaltenio apysaka besiremiantis spektaklis pasakoja apie Andrių Šatą, jauną nedideliame praeito amžiaus vidurio Lietuvos miestelyje gyvenantį vaikiną, ir jo mylimąją Liuką, kurių šviesią meilės istoriją užtemdo Šatų ir Kaminskų šeimų nesutarimai. Riešutų duona iš Andriaus dėdės Boleslovo rankų – laimingos vaikystės gražiausių dienų simbolis, pakrikštijęs kūrinį ir pagrindiniam jo veikėjui virtęs naujo, sąmoningo, nerūpestingas iliuzijas praradusio gyvenimo riboženkliu. Keistuolių teatro „Riešutų duona“ išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu. Neatsitiktinai spektaklio garso takeliui pasirinkti šį ritmą bene labiausiai diktavę „The Beatles“, kurių muzika įprasmina Andriaus Šato paauglystės laiko dvasią. Kiekvieno bręstančio žmogaus išgyvenama vidinė drama „Riešutų duonoje “ nuspalvinta šviesaus liūdesio ir subtilios ironijos potėpiais. Tai – spektaklis jauniems žmonėms, gyvenantiems nuolat besimainančioje, mažumėlę ciniškoje ir tyrą meilę neigiančioje aplinkoje, kurioje kartais taip ilgu akimirkos, leidžiančios sau ištarti: „Esu ne vienas!“
Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2018 metais „Riešutų duona” pelnė keturis apdovanojimus : už žiūrovų simpatijas, geriausią režisūrą (rež. Aidas Giniotis), geriausią antraplanį vaidmenį ( Dalius Skamarakas) ir geriausią jaunosios aktorės vaidmenį (Aistė Šeštokaitė).
Vasario 16 d. 15 val. Istorinio teatro diena. Alytaus miesto teatro spektaklis, skirtas Lietuvos 100-čiui paminėti „Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo“. Pagal M. Valiuko pjesę „Kaip akmuo“. Režisierius – Arvydas Lebeliūnas, kompozitorius – Jonas Sakalauskas, scenografas – Sergejus Bocullo,
kostiumų dailininkė – Berta Bocullaitė, šviesų dailininkas – Vladas Šerstabojevas. Vaidina : Sigitas Jakubauskas, Jonas Gaižauskas, Vaidas Praspaliauskas, Erika Jasinskaitė, Eglė Juškaitė, Vidas Vaškius, Lukas Alsys, Ona Gudaitytė, Eugenijus Rakauskas, Vincas Vaičiulis, Eglė Kordiukovaitė, Agnė Sabulytė, Tomas Kunčinas. Trukmė 1 val. 45 min. Bilieto kaina – 3 Eur.
Šimtmetį besitęsianti vienos giminės istorija, kupina istorinių peripetijų ir asmeninių dramų. Skirtingos kartos, skirtingi likimai, tačiau yra dalykų, kurie niekada nesikeičia: visi nori mylėti ir būti mylimi, kurti savo laimę ir, iškilus grėsmei, kautis dėl jos.
Labai dažnai likimai lūžta po nepakeliamais istorijos presais. Laikas ir istorinės aplinkybės negailestingi šios giminės ir kitiems šio namo, kurio pamatuose įmūrytas istorinis akmuo, gyventojams.
Namas spektaklyje – tai valstybės, mažos, bet labai gajos ir drąsios, metafora. Jos pamatuose įmūrytas tikėjimas savo ateitimi.
Žiūrovų įspūdžiai:
„Spektaklis kurio metu pirmąkart apsiašarojau… Na ir anksčiau būdavo spektaklių, kad pradėdavo drėkti akys, bet vidinis „aš“ vis sudrausmindavo, o, šį kartą nebesustabdė (…). Rekomenduoju pamatyt. Jau praėjo keletas dienų, o aš dar gyvenu juo…“ ( Juozas).
„Nesitikėjau, kad bus toks geras spektaklis, bet buvo… Vaidyba, dainavimas, režisūra – puiku! Svarbiausia, kad palietė kažką giliai, dėl ko bent porą kartų ašaros tiesiog užspaudė gerklę…“ (Reda).
Vasario 20 d. 18 val. Teatro grando diena. Povilo Gaidžio režisuotas Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Elzės žemė“. Autorė – Jaroslava Pulinovič, vertėjas- Gintaras Grajauskas, scenografas – Artūras Šimonis, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, režisieriaus padėjėja – Rasa Naujokienė. Vaidina: Regina Šaltenytė, Kęstutis Macijauskas, Renata Idzelytė, Donatas Švirėnas, Simona Šakinytė / Kamilė Andriuškaitė, Nijolė Sabulytė / Nijolė Narijauskaitė, Irena Simonaitytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė. Trukmė 2 val. 40 min. Bilietų kaina: 1- 11 eilėse 12 Eur, 12-18 eilėse – 10 Eur.
„Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė, jau tapusi įvairiausių literatūrinių premijų laureate („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas.
Pagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje, JAV, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje.
2017 metais D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklis pelnė net 4 apdovanojimus: Geriausio režisieriaus ( Povilas Gaidys) „Žiūrovų spektaklio“ apdovanojimą, geriausio scenografo ( Artūras Šimonis) , geriausios antraplanės aktorės ( Renata Idzelytė) .
Vasario 23 d. 15 val. Spektaklio – legendos diena. Bendras Klaipėdos jaunimo teatro ir Nacionalinio Kauno dramos teatro projektas – 3 dalių spektaklis „Mūsų miestelis“ Pirmą kartą šią pjesę pastatė Lietuvos teatro režisierius Gytis Padegimas. Ji buvo rodoma net 19 metų. Režisierius Darius Rabašauskas į ją pažvelgė naujai. Vaidina: Valentinas Masalskis, Rimantas Pelakauskas, Vitalija Mockevičiūtė, Diana Anevičiūtė, Valerijus Jevsejevas, Simonas Lunevičius, Asta Zachorovaitė, Artūras Lepiochinas, Gytis Lemkys, Donatas Stakėnas, Donatas Želvys, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Paulius Kavoliūnas, Ieva Pakštytė, Marija Žemaitytė, Laima Akstinaitė, Gediminas Povilavičius, Kristupas Biržietis, Paulius Pinigis. Spektaklio trukmė 3 val. 10 min. (su dviem pertraukomis). Bilietų kaina: 1-6 eilėse 12 Eur, 7-11 eilėse 10 Eur, 12-18 eilėse – 8 Eur.
Spektaklis skirtas tiems, kurie skuba gyventi , ir tiems, kuriems reikia sustoti, o sustojus apsidaryti ir pamatyti savo artimus. Visuotinio lėkimo, susvetimėjimo, savanaudiškumo ir nuolatinio bandymo gyventi pagal planą kontekste spektaklis „Mūsų miestelis“ atsigręžia į amžinybės akivaizdoje gyvenančių paprastų žmonių likimus bei ieško jų prasmės. Spektaklis nagrinėja esminius klausimus: kodėl gyvename? Kas yra meilė? Kas yra mirtis? Kas yra laikas ir kodėl jo nevertiname? Kas bus, kai mūsų laikas pasibaigs?
Pjesėje vaizduojamas nedidelis XX amžiaus pradžios JAV miestelis, kuriame kaimynystėje gyvenančias šeimas sieja vaikų meilės istorija. Trijuose veiksmuose vaizduojami esminiai žmogaus gyvenimo momentai – gimimas ir vaikystė, branda ir vestuvės, laidotuvės ir pomirtinis gyvenimas. Pjesės kalba ir situacija iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, tačiau ji simbolizuoja universalų ir besąlygišką visų žmonių pavaldumą laikui. Šiandien ši tema įgauna ir dar vieną atspalvį – žmonėms nebeturint laiko vienas kitam nyksta ryšiai tarp kaimynų, giminių ir šeimos narių. Spektaklio veikėjai buities paprastume atranda atsakymus į esminius būties klausimus ir išryškina gyvenimo bendruomenėje privalumus – artimus santykius, pagarbą ir geranoriškumą.
Valentinas Masalskis:
Man ši pjesė yra neįtikėtino grožio. Aš ją labai myliu ir gerbiu. Ji man visada iššaukia ašaras. Ne dėl to, jog pjesė liūdna, o dėl jos grožio ir harmonijos. Ši pjesė kaip muzika, kurios besiklausydamas dažnai pravirkstu dėl harmonijos, kurios nėra mūsų gyvenime. Gyvenime dažniausiai mes „gauname per galvą“. Jis yra brutalus, greitas, keistas. O muzika yra tai, ko gyvenime nėra. Kai menas pasiekia tai, ko gyvenime nėra, mes verkiam. Ne iš liūdesio, bet tiesiog dėl grožio ir paprastumo. Todėl ši pjesė man ir yra kaip muzika. Aš girdžiu joje pagautą būties egzistencijos muziką. Ne natomis, o žodžiais ir veiksmais…
Pjesė nekalba apie jokias socialines atskirtis, politines santvarkas, laisvę ar nelaisvę. Ji kalba apie žmogaus buvimą šitoje žemėje, šioje palaukėje. Ir apie tai, kaip žmogui nugyventi toj palaukėj, kad nebūtų gėda numirti. Kaip sako pjesės autorius, „ reikia mylėti gyvenimą, kad jį turėtum ir reikia turėti gyvenimą, kad jį mylėtum.“ Th. Wilderis nori mums priminti, kad gyvenimas susideda iš labai paprastų, kasdienių dalykų, o jie yra šventi, verti stebuklo. Dažnai žmonės ieško stebuklo. Bet aš stebuklą matau, pavyzdžiui, pavasarį, kada skleidžiasi žalias medžio lapas. Stebuklą matau, kai tas pats medis numeta lapus, kai žolė rudenį nustoja augti ir pradeda laukti žiemos. Ir visi šitie stebuklai vyksta šalia mūsų, tik mes jų nematome. Mes paprasčiausiai įsibėgėjam ir bėgam per tą gyvenimą. Būtent apie tai ir yra ši pjesė.
„Režisierių“ turėjau vaidinti jau tada, kai pjesė buvo pirmą kartą statoma. Bet aš atsisakiau, nes buvau per jaunas šiam vaidmeniui. Negalėjau išeiti prieš žmones ir mokyti juos, kas yra gyvenimas. O dabar jau galiu , nes truputėlį mačiau gyvenimo, truputėlį žinau, kas yra druska, kas yra duona, kas yra pipirai. Truputį žinau, kas yra kraujas, kas yra ašara. Kai žmogus pradeda subręsti, jis pradeda matyti šią dieną ir jos svarbą visai kitaip. Tada žmogus pradeda suprasti kiek daug toje dienoje jis nematė, koks neįžvalgus buvo…
Vasario 26 d. 11 val. Neįprastų teatro formų diena. „Stalo teatro“ spektaklis „Pasaka apie Karalius“, skirtas vaikams nuo 1 metukų. Režisierė, dailininkė – Saulė Degutytė, kompozitorė, muzikos atlikėja – Snieguolė Dikčiūtė, kostiumų dailininkė – Ligita Skukauskaitė. Trukmė 35 min. Bilieto kaina 3 Eur. Aktoriai ir žiūrovai scenoje. Parduodama 60 bilietų.
Spektaklyje „Pasaka apie Karalius“ pasakojama įtaigi istorija apie gerąjį ir blogąjį karalius, kurie susidurdami su savo karalysčių gyventojais užkrečia juos gera ar bloga nuotaika. Čia pyktis virsta blogiu, o supratimas ir atjauta skleidžia puikią nuotaiką ir gėrį. Remdamasis stebuklinėmis lietuvių pasakomis, „Stalo teatras“ kūrybos procese pasitelkė psichodramos, muzikos terapijos bei dailės terapijos metodus. Spektaklis unikalia teatro kalba padės vaikams suvokti savo emocijas bei nuotaikas, atskirti savo jausmus, juos įvardinti bei valdyti nerimą, pyktį ir baimes. Spektaklyje naudojama grafoprojektoriaus technika ir kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės gyvai atliekama muzika. O mamoms, atskleidžiame vieną iš paslapčių – pasakose apie karalius slypi didelė terapinė, vaiką ugdanti ir jo kūrybinius gebėjimus išlaisvinanti jėga.
Vasario 28 d. 18 val. Dramos diena. Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Autonomija“. Režisierius – Árpádas Schillingas. Teksto pagal aktorių improvizacijas kūrėjai – Árpádas Schillingas ir Ildikó Gáspár, meninė bendraautorė – Ildikó Gáspár, kompozitorius – Gintaras Sodeika, pastatymo vadybininkė – Ildikó Ságodi, režisieriaus asistentė, vertėja – Saulė Norkutė, tekstų vertėja – Asta Paulauskytė. Vaidina: Kristina Andrejauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Dainius Gavenonis, Ina Kartašova, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Rugilė Latvėnaitė, Simas Lunevičius, Valentinas Masalskis, Janina Matekonytė, Vidas Petkevičius, Lukas Petrauskas, Dovilė Šilkaitytė, Neringa Varnelytė. Spektaklio trukmė 3 val. Žiūrovai į spektaklį įleidžiami nuo 14 metų. Bilietų kaina: 1- 11 eilėse 12 Eur, 12 – 18 eilėse – 10 Eur.
Spektaklio centre – vienos šeimos pasakojimas, per kurį skleidžiasi visuomenės ir tautos istorija. Valentinui politinio režimo pasikeitimas buvo sėkmingas įvykis, dėka savo talento ir lankstaus būdo jis praturtėjo, nes atsirado tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Dvidešimtmetis Valentino anūkas Simas, siekdamas sukurti kino filmą apie visą šeimą, ją pamato visiškai kitokią: paaiškėja, kad šeimos praeityje ir ilgai puoselėtoje jos istorijoje esama paslapčių, apie kurias niekas nenori nei žinoti, nei kalbėti. Taip jaunuolis susiduria su klausimu: daugeliui mūsų didinga šeimos praeitis yra esminis pagrindas. Tad jei šį pagrindą pajudiname ar suardome, nejau tai reiškia, kad rizikuojame sukelti tiek išorinę, tiek ir vidinę griūtį? Ar gali būti taip, kad vienintelis gyventi galimas pasaulis yra pastatytas ant melo pagrindo?
Tarptautinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinis vengrų teatro režisierius Árpádas Schillingas sugrįžo į lietuvių teatrą po įsimintino pastatymo „Didis blogis“ (premjera – LNDT, 2015). Schillingo naujo spektaklio centre – autonomijos tema. Ar būdami laisvi esame autonomiškai ? Ką reiškia autonomija kiekvieno iš mūsų asmeniniame gyvenime? Spektaklis „Autonomija“ buvo sukurtas pagal scenarijų, gimusį repeticijų procese bendradarbiaujant visiems spektaklio kūrėjams. Spektaklio dramaturgiją Árpádui Schillingui padėjo kurti režisieriaus meninė bendraautorė Ildikó Gáspár. Gáspár eksperimentuoja su įvairiomis dramaturginio pasakojimo formomis. Tai jaučiama ir spektaklyje „Autonomija“, kuriame pasitelkiami aktorių pasakojimai bei naudojami skirtingi pasakojimo laikai.
Režisierius Árpádas Schillingas apie spektaklį:
Autonomija yra didelis ir svarbus klausimas. Kas iš tiesų mes esame? Šioje Europos dalyje būti autonomiškam yra labai sudėtinga, nes mes dažnai savo autonomiškumo turėjome išsižadėti, atiduoti savo gyvenimus į kažkieno kito rankas. Nelaisvės sąlygomis išsaugoti savo tautos ar asmeninę autonomiją yra labai sunku. Nelaisvės patirtis moko būti masės dalimi. Prie to priprantama karta po kartos. Išmokstama prisitaikyti. Tampa sunku pasakyti: „Ne. Aš to neprašiau, renkuosi ką kita.“ Man autonomija prasideda nuo gebėjimo pasakyti „ne“.
Šiame spektaklyje susiduriame su didele šeima, kurioje vienam kitą reikia suprasti. Taip pat svarbi kartų konflikto tema. Spektaklyje pasakojama istorija nėra specifiškai lietuviška. Ji – universali. Galėtų vykti bet kurios kitos Europos šalies kontekste. Šiandien daug kur aktualus dabarties žmonių santykis su savo šalies praeitimi. Kaip bandome apsivalyti nuo savo praeities? Tarsi ją nuplauti arba patraukti į šoną. Bet jauni žmonės negali kurti savo gyvenimo čia, jei jiems yra draudžiama patiems atverti praeitį. Kalbant apie žmogaus ar šalies autonomiją, man yra įdomus tas santykis su paslėpta praeitimi. Kita spektaklio tema – vyro ir moters pozicija šeimoje ir už jos ribų. Mes vis dar gyvename patriarchalinėje sistemoje. Man šis moters ir vyro netolygumas, sprendimų priėmimas pagal vieną lytį yra kraupus lygiai taip, kaip ir kiekvienos dienos rasizmas, kurio galbūt net nepastebime.
2018 metais Kaune vykusiame „Lietuvos teatrų pavasaryje“ šio spektaklio kūrybinė grupė apdovanota prizu už šiuolaikinės tikrovės refleksiją .
Kovo 1 d. 17 val. 30 min. Festivalio uždarymas. Šokio diena. Klaipėdos muzikinio teatro šokio spektaklis – triptikas „Laukimai“. Choreografė ir režisierė – Aušra Krasauskaitė. Užburiančią šokio magiją kuria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė bei A.Krasauskaitės mokinė, nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus šokėja Tėja Daujotaitė. Trukmė 1 val. 20 min. Bilieto kaina – 8 Eur.
Mes laukiame vaiko gimimo, laukiame giminaičio ar draugo, egzaminų rezultatų, atlygio už darbą, laukiame , kada išaus rytas, kada vėl eisim miegoti, kada mūsų bus atsiprašyta arba kada mes galėsime atsiprašyti… Būtų galima pasakyti, kad žmogus yra gyvas , kol laukia, kol jo širdyje yra vilties. Apmaudu tai, kad ne visada mokame laukti. Mes linkę į kraštutinumus, nekantraujame, stengiamės pagreitinti įvykių tėkmę, pradedame demonstruoti savo perdėtą aktyvumą arba kaip tik priešingai – sustingstame, nedarome nieko, tarsi apmirštame, sustabdome visą gyvenimą ir laukiame kažko, kas gali ir neateiti, o toks laukimas atima iš mūsų gyvybinę energiją, gyvenimo džiaugsmą ir smarkiai išsekina…
Choreografė Aušra Krasauskaitė:
Šokio spektaklis „Laukimai“ atsirado iš netekties. Ne, ne žmogaus, o laiko netekties. Jis bėga pro mano akis tarsi suspaustos skaidrės, kurios išnyksta bekraštėje erdvėje. Mes gimstame vieni, ir išeinam vieni, nesuprasti, nepažinti. Mūsų nuotrupos pasilieka kituose. .. Maži pajacai pasislėpę po šypsenos kauke. Nusilenkiantys žiūrovui. Ir beldžiantys į duris, kurių niekas neatvers, nes kartais patys parėmę petimi laikome uždaras. Paskendę savuose laukimuose- šypsomės, verkiam, gyvenam…
Be galo noriu pasidalinti savo gyvenimą ir kūrybą užpildančiu šokiu su žmonėmis. Atskleisti , kaip tai gražu, natūralu ir nenusakoma. Šokyje nėra verbalikos, tik nuostabi lydinti muzika. Šokėjams šokis suteikia paralelinę realybę, persikūnijimą. Žengi , – ir tu jau „atsirišęs“ nuo žemiškų momentų. Tu kitoje erdvėje, kur kiti matai. Šokis scenoje vyksta tik čia ir dabar. Šokėjas nejaučia laiko tėkmės, išnyksta realybėje. Ir to, deja, neįmanoma pakartoti. Į aplinką paskleistos emocijos ar energijos nusiųstos žiūrovui – taip pat nepakartosi. Išgyveni, įsigyveni ir perduodi žiūrovui tarsi užkoduotą po salę pasklindančią elektros iškrovą. Žiūrovui belieka tai priimti arba ne. Dažniausiai „perdavimas“ įvyksta ir mes, šokėjai, esame labai laimingi. Ir laukiame žiūrovų grįžtančių, kad apsikeitimas „energija“ įvyktų vėl. Tai gražiausia mūsų darbo kulminacija. Aš vertinu net žiūrovus sakančius, jog „nesupratau spektaklio siužeto, tačiau mane tai taip sujaudino – verkiau, juokiausi… “ Šokėjo džiaugsmas suteikti emociją ir sulaukti grįžtamojo ryšio…
„Laukimai“ pasižymės „Aušriškuoju“ stiliumi, kurio neįmanoma perteikti ar įsprausti į rėmus. Tai mano muzikos ir gyvenimo pajautimas , išreikštas šokiu. Nuo 10 m. mokiausi baleto Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje, tad būdama 30-ies metų galiu konstatuoti, jog šokis jau 20 metų didžioji mano gyvenimo dalis . Su karjera atsisveikinama nesulaukus net 40 metų. Atsisveikinama su tuo, kuo gyvenai ilgą laiką. Ši profesija – tarsi drugelių skridimas į viliojančią liepsną… Nusvilimas „šokio ugnyje“ neišvengiamas, bet nuolat atsiranda naujų šokėjų ir vyksta nenumaldoma šokėjų kaita…
2018 m. choreografei ir režisierė Aušrai Krasauskaitė skirtas „Auksinis scenos kryžius“ kategorijoje „Jaunojo menininko debiutas“.
Festivalio metu eksponuojama dailininko Osvaldo Juškos tapybos darbų paroda.
Osvaldas Juška gimė 1960 05 22 Joniškėlyje. Gyvena Panevėžyje.
1984 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto ( nuo 1997 m – Šiaulių universitetas) Dailės skyrių. Parodose dalyvauja nuo 1986 metų. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kovo 5 d. 18 val. Užgavėnių šventė prie Biržų kultūros centro „Šalta žiema šalin aina…“
Kovo 6 d. 15 val. Agentūros „Modilina“ modelių atranka. Nemokamai.
Kovo 8 d.18 val.Biržų kultūros centre kriminalinė kino drama „Pasmerkti. Kauno romanas“. N-16 Bilieto kaina 5 Eur.
Tai buvo kiemo chebra. Kaip ir visi vaikai: kas iš geresnių namų, kas iš prastesnių. Vieni – drąsesni, kiti – atsargesni. Ir turėjo jie bjaurų kaimyną, kuriam užkliuvo vaikigalių karveliai, vadinami „vartikliais“. Jis susidorojo su paukščiais, jaunimas karštuoju nusprendė atkeršyti. Nepamatuotas sprendimas lėmė viską, kas gyvenime sekė po to. Jie tapo gauja, kuri taip pat, kaip ir tie vaikystės karveliai „išsivarto“ iš bet kokios situacijos. Jie buvo jauni, įtakingi, nesustabdomi. Nebuvo problemos, kaip uždirbti pinigų – problema buvo, kur ir kaip juos laikyti. Jiems sekėsi viskas, išskyrus meilę. Pasmerkti buvo ir jie, ir jų sutiktos moterys. Filmo režisierius – Ramūnas Rudokas. Filmą platina „Singing Fish“. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Ramūnas Rudokas, Agnė Šataitė, Simonas Storpirštis, Šarūnas Datenis, Robertas Lenartavičius, Artūras Murauskas.
https://www.youtube.com/watch?v=rxLaYHCcLg8
Kasa dirba antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį 9-11, 12-15 val. Penktadienį 9-11, 12-13 val. Šeštadienį 9-11 val. ir 1 val. iki kiekvieno mokamo renginio pradžios. Sekmadienis, pirmadienis – poilsio dienos. Telefonu bilietų neužsakome. Bilietai nekeičiami. Pinigai už bilietus grąžinami tik tuo atveju, jei renginys neįvyksta arba data nukeliama. Kasos tel. 32513