Žiema, žiema, bėk iš kiema! Jei nebėgsi – išvarysim! Su botagais išbaidysim!
Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Krikščionims tai yra gavėnios – priešvelykinio pasninko ir atgailavimo laikotarpio – išvakarės. Daugelyje šalių jos švenčiamos kaip karnavalas. Lietuviškos Užgavėnės – tai seniausių apeigų ir žaidimų, kurių metu susitinkama su mirusiųjų vėlėmis ir gamtos dievybėmis, tradicija.
Na, o tradicinės biržietiškos Užgavėnės - šventė, per kurią taip pat triukšmingai stengiamės išvyti žiemą ir kviestis ateiti pavasarį. Šventė, kurios metu būtinai kuriame didžiulį laužą ir deginame Gavėną, rengiame žūtbūtinę Kanapinio ir Lašininio kovą.
Nors, regis, šių metų Užgavėnės nelabai jau ir buvo reikalingos, nes žiema tarsi praėjo pro šalį, lengvai grybžtelėjusi lediniais nagučiais ir pažėrusi saują, kai kur dvi, sniego. Kita vertus, žiema visada gali užgriūt neįspėjus, tai, kad taip nenutiktų ir balandį netektų bristi per pusnynus, kovo 4-osios vakarą kvietėme susibėgti ir užkirsti kelią visoms žiemos grįžimo galimybėms. Nes, kaip ten bebuvę, kalendorius kasdien verčia lapus, saulutė kas rytą kyla vis aukščiau ir artina pavasarį...
