Artėja Vėlinės – rudeninė mirusiųjų minėjimo šventė. Šventė, kuri senuosiuos rašytiniuose šaltiniuose buvo vadinama Ilgėmis.
Vėlinės arba Ilgės - metas, kai prasiveria amžinybės vartai, ištrindami ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Metas, kai ilgesiui leidžiame laisvai tekėti per save, kai mirties nuojauta pakimba ore, kai senasis vėlių dievas Žemininkas – požemio ir mirusiųjų dvasia, apgaubia žemę.
Nuo seno buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į “vėlių suolelį”. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymo laikas – gūdus ruduo.
Tai, spalio 25 d. 18 val. Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė) pakvietė biržiečius susitikti ir kartu pabūti rimtyje, padainuoti ilgesio dainas.
Buvo ramus, jaukus, ilgesingas vakaras...