Biržų kultūros centro folkloro kolektyvai „Siaudela“ ir „Dijūta“ kartu su vadove Jūrate Garneliene (renginio vedėja), liepos 15 d. vakarą visus visus, didelius ir mažus, šiaurės Lietuvos gyventojus pakvietė į „Naktigonę“, į Drąseikių kaimo žirgyne vykusį renginį, kurio metu buvo galima pasigrožėti arklais, jų programa, paklausyti Centro kolektyvų koncerto. Renginio vedėja kažkam priminė, o kažkam pirmą kartą papasakojo apie tai, kas gi toji naktigonė, kada, kur ir kaip ji vykdavo.
Naktigonė – ne taip senai išnykusi lietuvių ūkininkavimo tvarka vasaros ir rudens laikotarpiu per naktį ganyti kaimo arklius ir galvijus. Naktigoniai arkliais sujodavo į vieną būrį ir likdavo su jais iki pat ryto. Nuo plėšrūnų ir ilgapirščių saugomi arkliai per naktį galėdavo ir sočiai prisiėsti, ir pailsėti. Naktinės ganiavos prasidėdavo ganykloms pradžiuvus, o kartais tik antroje vasaros pusėje, kada paaugdavo kumeliukai, ir baigdavosi rudenį. Naktigoniais buvo bernai, pusberniai, piemenys, rečiau pats šeimininkas. Kartais į naktigonę leisdavosi ir merginos. Iki šienapjūtės arklius ganydavo pamiškėse arčiau kaimo, sužėlus atolui – pievose. Po rugiapjūtės, kai nebebūdavo skubių kasdieninių darbų, į tolimesnes pamiškių ganyklas naktigoniai išjodavo kelioms savaitėms. Iki saulei patekant ganydavo pasikeisdami: vieni ilsėdavosi, kiti budėdavo. Kad turėtų kur pasislėpti nuo lietaus, pailsėti, naktigoniai pasistatydavo palapines ar pašiūres. Ganydami dažniausiai kažką dirbdavo: pjaudavo lazdas, plėšdavo karnas, tošis, droždavo grėbliakočius, botkočius, pindavo pintines, rišdavo šluotas. Kad neužmigtų jie prisigalvodavo visokių veiklų: pasakodavo pasakas, baisius atsitikimus, minė mįsles, pokštaudavo, žaidė žaidimus, kūrendavo laužus ir juose kepdavo bulves, dainuodavo. Jų dainos labai dažnai sklisdavo toli toli per nakties tamsa nuklotas pievas.
Džiaugiamės, kad neįprastoje erdvėje surengta „Naktigonė“ sulaukė nemažo susidomėjimo, ypač šeimų su vaikais. Organizatoriai paskaičiavo, kad renginyje dalyvavo apie pusantro šimto žirgų ir arklių mylėtojų. Mažiausieji dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi galimybe paglostyti gyvą arklį, vyresnės mergaitės romiausiems pynė kasas, kai kas palepino kąsniu duonutės. Nemažiau už vaikus, vis rečiau buityje matomais gyvuliais, džiaugėsi ir jų tėveliai bei seneliai.
18 val. prasidėjusioje ir iki pat saulės laidos trukusioje „Naktigonėje“ koncertavo Germaniškio folkloro ansamblis "Vijoklis", N. Radviliškio senelių globos namų liaudiškos muzikos kapela "Santaka" (vad. Z.Beliakienė). Vabalninko folkloro ansamblis "Saulala" (vad. P. Matulis) savo programą pristatė kartu su Aloyzu Januliu, buvusiu Vabalninko kultūros namų režisieriumi ir meno vadovu. Neapsieita ir be Biržų kultūros centro folkloro ansamblių "Dijūta" ir "Siaudela" (vad. J. Garnelienė). Renginį paįvairino pasakotojos Lina Matuliauskienė ( Papilys), Palmyra Vengrienė ( Biržai). Kadangi renginys gerokai užtruko, tai išalkusius dalyvius pamaitino Šiekštininkų bendruomenė. Visus ištroškusius pagirdė, kvapniausios arbatos katilą užplikęs, Biržų regioninio parko vadovas Kęstutis Baronas. O renginio vinimi, turbūt, tapo Fryzų veislės žirgų pristatymas.
Atsisveikindami su Biržų žirgynu, visi dalyviai kartu, iš šieno nupynė bemaž natūralaus dydžio arklį. Nuo šiol jis puoš žirgyno teritoriją ir pirmas pasveikins atvykstančius.
„Naktigonę“ biržiečiams dovanojo Biržų kultūros centras ir Biržų Žirgynas.
