Renginių atgarsiai

Scenoje koncertavo Panevėžio rajono Tiltagalių KC Geležių padalinio moterų ansamblis (vad. Jovita Baronienė), Biržų KC senjorų ansamblis „Šaltinis“ (vad. Lina Januševičienė), Kupiškio KC Noriūnų padalinio moterų ansamblis „Naktakė“ (vad. Irena Jėčiuvienė), Biržų KC Pačeriaukštės skyriaus Vilitos ir Audronės duetas (vad, Vilita Vasiliauskienė), scenos šeimininkės - Biržų KC Papilio kultūros skyriaus moterų ansamblis „Rovėjūnės“, Rokiškio rajono, Obelių socialinių paslaugų, kultūros padalinio kapela „Pilenė“ (vad. Jurgita Raugienė).

Tai buvo skambi šventė. Koncerto dalyviams pavyko sukurti šviesią, pavasarišką nuotaiką ir gausiai susirinkusiems klausytojams dovanoti daug gražių, skambių akimirkų. Tiesa, scenoje skambėjo ne tik dainos, bet ir žinomiausių Papilio krašto kūrėjų Kazio Binkio ir Jono Meko eilės, kurias skaitė puiki skaitovė Edita Lansbergienė.

Renginiui pasibaigus Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius visiems atlikėjams padėkojo už gražią muzikinę šventę. Ypatinga padėka buvo skirta renginio sumanytojai ir organizatorei Vigilijai Macienei.

Ačiū organizatoriams už išpildytą ir sklidinai užpildytą svajonę!

Įvairių Lietuvos etnokultūros regionų atstovai Pačeriaukštėje pristatė programas atspindėjusias savo atstovaujamą kraštą. Biržų kraštą, o taip pat ir visą Aukštaitijos regioną, kartu su 2023 m. mažąja Lietuvos kultūros sostine - Pačeriaukšte, reprezentavo 2017-ųjų mažoji Lietuvos kultūros sostinė -Vabalninkas. Tad scenoje skambėjo ne tik biržiečio ausiai miela tarmė, bet ir pasakojimai mums neįprasta šnekta, niekad negirdėtos dainos, buvo žaidžiami mažųjų sostinių tapatybę atskleidžiantys žaidimai, šokiai. Mūsų krašto atstovai, be koncertinės programos, kurioje ypatingas dėmesys buvo skirtas Biržų krašto sutartinėms, taip pat pristatė ir šio krašto istoriją, nuo seno ir aktyviai veikusias religines konfesijas, kalbėjo apie jų įtaką krašto raidai, prisiminė iškiliausias asmenybes - čia gyvenusius ir kūrusius žmones, taip pat nepamiršto ir kulinarinio paveldo, garsiojo biržietiško alaus ir, be abejo, Atvelykio tradicijų.

Šventei buvo ilgai ir nuoširdžiai rengtasi, o jai pasibaigus galima drąsiai pasidžiaugti, kad Kultūros ministerijos palaikomos ir remiamos mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvos pateisina jos lūkesčius. Pačeriaukštiečiams puikiai pavyksta sutelkti bendruomenę išsikeltų uždavinių įgyvendinimui, įtraukti visuomenę į kultūrinį gyvenimą, suteikti galimybes artimiau susipažinti su kitų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovaujamo regiono kultūriniu savitumu. O Pačeriaukštės kultūros puoselėtojų aktyvą džiugina tai, kad jų iniciatyvos sulaukia nuoširdaus Savivaldybės vadovų pritarimo ir geranoriško privataus verslo atstovų palaikymo.

Linksmas Atvelykio susiėjimas, nepaisant nepavasariškai niūraus oro, tęsėsi iki vėlumos, ir dalyviams nepabūgusiems nepalankių oro sąlygų suteikė galimybę artimiau susipažinti su kitų Lietuvos regionų kultūriniu savitumu, kartu padainuoti, pašokti, užmegzti naujus draugystės ir bendradarbiavimo ryšius. Ir tai dar tik gera pradžia, nes Pačeriaukštės, kaip mažosios Lietuvos kultūros sostinės veiklos tik prasidėjo – dar laukia daug ir įdomių susitikimų.

Šventės organizatoriai - Biržų kultūros centro Pačeriaukštės skyriaus, Pačeriaukštės seniūnijos ir bendruomenės žmonės nuoširdžiai dėkoja visiems renginio draugams, pagalbininkams ir dalyviams už kartu sukurtą gražią šventę.

Puoselėdama lietuviškas tradicijas, balandžio 13 dieną, mūsų meno vadovė Jūratė Garnelienė pačius mažiausius Biržų kultūros centro renginių lankytojus taip pat pakvietė į Atvelykio šventę skirtą vaikams - „Ridu, ridu riduolėli“. Šis renginys užbaigė daugiau nei mėnesį „Etno Pastogėje“ vykusių edukacijų „Velykų papročiai, margučių marginimas“ ciklą, ir suteikė progą mažiesiems pasitikrinti, ką gi per tą laiką pavyko sužinoti apie pasirengimą šv. Velykoms, apie spalvingiausios pavasario šventės tradicijas, papročius ir t.t. Teisingai atsakiusiųjų į viktorinos klausimus laukė nedideli, bet malonūs prizai. Tiesa, vyko ne tik viktorina, bet ir įvairiausi žaidimai, rungtys, netrūko ir dainų, šokių. Kaip pačioje tikriausioje Atvelykio šventėje vyko net margučių ridenimo varžybos.

Renginio organizatorė Irina Šakuro pasveikinusi gausiai susirinkusius dalyvius ir žiūrovus akcentavo, kad idėja festivaliui suteikti „Jorilijos“ vardą, kilo prisiminus lietuvių liaudies deivės Jorilės vardą, o puoselėjant lietuvių liaudies kultūros renesansą, buvo nuspręsta grįžti prie senosios lietuvių kultūros ištakų bei organizuoti šokančių moterų kolektyvų festivalius šiai deivei atminti.
Scenoje buvo galima išvysti įvairių šokio žanro kolektyvų – nuo liaudiškų, pramoginių, lotyniškų ir sportinių iki teatralizuotų ir net rytietiškų. Iš viso pasirodė 116 šokėjų, 11 kolektyvų: Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus moterų šokių kolektyvas "Vasarė" (vad. Jolanta Preidžiuvienė); Pasvalio rajono moterų šokių kolektyvas "Mėta" (vad. Jolanta Preidžiuvienė); Anykščių kultūros centro merginų šokių kolektyvas "Vija" (vad. Jūratė Šimkienė); Rokiškio kultūros centro kolektyvas "Saltare la lavanda" (vad. Kristiana Kemundrytė); Pasvalio kultūros centro Diliauskų skyriaus suaugusiųjų šokių grupė "Klumpė" (vad. Audra Strekienė); Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio linijinių šokių kolektyvas "Arnika" (vad. Irina Bubnova); Rokiškio rytietiškų šokių studija "Ya Elbi" (vad. Giedrė Adomaitienė); Širvintų moterų klubo "Jums" rytietiškų šokių kolektyvas "Laumenė" (vad. Laima Dorofejevaitė); Biržų kultūros centro Ramongalių skyriaus šokių grupė "Šokoladas" (vad. Dalia Baltrušaitienė); Biržų kultūros centro Medeikių skyriaus linijinių šokių kolektyvas "Medrovė" (vad. Rugilė Šarkanaitė) ir scenos šeimininkės - Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus moterų šokių kolektyvas "Liepa" (vad. Irina Šakuro).

Renginio pabaigoje Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius visoms dalyvėms, o ypač organizatorei I. Šakuro, nuoširdžiai padėkojo už nuotaikingą ir spalvingą šventę, įteikė padėkas.

Užgavėnės – iš senų laikų atėjusi, labai spalvinga ir nuotaikinga šventė. Jos tikslas– atsisveikinti su žiema ir kuo greičiau prišaukti, privilioti pavasarį.
Tai, šiandien į mūsų kiemą suvažiavo, sugužėjo ratuoti ir batuoti, maži ir dideli, aukšti ir žemi, stori ir ploni, visokio gymio ir plauko svečiai. Sulaukėm visokių persirengėlių ir svieto perėjūnų: ubagėlių, čigonėlių, pavargėlių, kaukėtų ir bekaukių, raišų ir nelabai, laumių, raganų raganaičių apdriskusių ir gražiai pasidabinusių. Ale, visi labai darniai šoko, trypė, kuo garsiausiai dainas traukė, kad žiema išsigąstų, iškeliautų ir be gruodžio pradžios nedrįstu net kojos į mūsų miestą įkelti.

Tradicijų puoselėtojai pasakoja, jog senovėje tikėta, kad tie, kurie per Užgavėnes valgys dvylika kartų, bus sotūs visus metus. Iš pat ryto šeimininkės kalnus blynų prikepdavo ir kitokių riebiausių valgių prigamindavo, stalus nuklodavo ir akylai dabodavo, kad visi sočiai prisivalgytų. Sakydavo – „užsigavėsi – bėdų neregėsi“. Tai ir mūsų gaspadinės ir gaspadoriai mielų svetelių laukdami netingėjo – triūsė, kas prie puodų, kas kamaroj, ir prikepė kalnus blynų, pagardų puodynes prisuko, kad tik svetelius tinkamai pamylėtu, ir kad tie mūsų vaišingumą ilgai atmintų, ir mūsų kiemą noriai lankytų visus ateinančius metus. Mes tikime, kad taip ir bus!

Sočiai prisivalgę, prisivaišinę ėjome Lašininio ir Kanapinio kovos stebėt. Šie personažai taip pat atkeliavę iš žilos senovės. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą ir apibudinams, kaip storulis, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Abu jie simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu. Arši kova tarp šių žmogystų vyko ir per šias Užgavėnes. Visi susirinkusieji, suprantama, palaikė Kanapinį. Nors ir ilgai šie ponuliai tarpusavyje stumdėsi, grūmėsi, bet galiausiai Kanapinis nugalėjo.

Jei jau nusprendėme laikytis Užgavėnių tradicijų, tai ir laikėmės iki galo. Dar vienas svarbus personažas, kurį šiandien turėjome įveikti – Gavėnas - piktoji žiemos dvasia gyvenanti jaujoje. Jo vardo kilmė siejama su Baltų ugnies dievybėmis. Ir nors, pagal tradicijų aiškintojus, Gavėnas mūsų kraštuose buvo skandinamas, arba mušamas, bet mes jį, pagal vakarų Lietuvos papročius – sudeginome. O sudegusios iškamšos pelenus, taip pat, kaip tikėdavo mūsų senoliai, ketiname išbarstyti po laukus, kad žemė būtų derlingesnė.

Už šventę „Šalta žiema šalin eina“ nuoširdžiausią ačiū tariame Biržų kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Dijūta“ (vad. Jūratė Garnelienė), Biržų kultūros centro folkloro ansambliui „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė), Biržų kultūros centro Vabalninko sk. folkloro ansambliui „Saulala“ (vad. Petras Matulis). Taip pat dėkojame gausiam būriui talkininkų, pagalbininkų: Jonui Dagiliui, Ainai ir Vitalijui Laumėms, UAB „Biržų duona“, Kilučių, Būginių bendruomenių žmonėms, „Artrito“ klubo moterims, Vydui Vareikai, Dariui Ruplėnui, Biržų miesto seniūnijai ir visiems mūsų bendruomenės žmonėms, ir ne tik, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

Pašokom, padainavom, prisivalgėm, prisijuokavom ir svarbiausia - žiemą iš Biržų išvijome! Sveikiname pavasarį!

Kaip ir kasmet, Vasario 16-ąją, Biržų kultūros centro bendruomenė kvietė švęsti laisvę – tėvų ir senelių iškovotą ir mums padovanotą. Kvietė sveikinti vieni kitus su visų mūsų gimtadieniu ir dovanoti šypsenas, artumą ir draugystę, linkėti vieni kitiems gerovės, sveikatos, darnos. Kvietė šią ypatingą lietuviams dieną pamiršti visus nesutarimus, leistis būti laisvės suvienytiems lyg vienos didelės šeimos nariams.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti Biržų kultūros centras šįmet skyrė du renginius.
Pirmasis renginys, pilietinė akcija „Nusipinkime tautinę juostelę“, įvyko vasario 11 d. Tuokart Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ ir jo vadovė Jūratė Garnelienė dovanojo koncertą ir pamokė, kaip nusipinti tautinę juostą, bei trispalvę juostelę. Susirinkusieji turėjo puikią progą patys įsitikinti, kad pynimas smagus užsiėmimas. Tereikia siūlų, rankų miklumo, šiek tiek kantrybės bei kruopštumo ir štai,- visi dalyvavusieji, Lietuvos gimtadienį galėjo pasitikti pasidabinę savo rankomis nupintomis trispalvėmis juostelėmis. O juk lietuviškos juostos - vienos iš seniausių, labiausiai paplitusių, margaspalvių lietuvių liaudies tautinio kostiumo detalių. Jų raštai atkeliavo iš gilios senovės ir mums iškalbingai byloja apie papročius, mūsų promočiučių grožio sampratą.
Antrasis renginys – šventinis koncertas įvyko Vasario 16-ąją. Renginio pradžioje visi kartu sugiedojo Lietuvos himną. Vėliau gausiai susirinkusius biržiečius ir miesto svečius pasveikino LR seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Biržų r. sav. meras Vytas Jareckas, Biržų r. sav. administracijos direktorė Irutė Varzienė. 105-ojo Lietuvos gimtadienio nuotaiką padėjo kurti žinomi Lietuvos dainininkai Karina Krysko ir Jeronimas Milius. Šventinėje programoje skambėjo pačios naujausios ir labiausiai Lietuvos gimtadienio nuotaiką atitinkančios dainos.
Biržų kultūros centras dar kartą sveikina visus Lietuvos žmones su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir ragina niekada nepamiršti mums dovanotos laisvės vertės.