Category

Renginių atgarsiai

Įvykusių renginių atgarsiai

V-OJO ŠIAURĖS LIETUVOS MOTERŲ CHORŲ IR VOKALINIŲ ANSAMBLIŲ FESTIVALIO „TOKIA ESU“ AIDAI

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra pasakęs, kad dainuojantis ir muzikuojantis žmogus – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydą ir neapykantą. Rugsėjo 30-osios popietę Biržų kultūros centre skambėjo pačios švelniausios melodijos, kokias gali išgauti muziką ir dainą mylinčios – dainuojančios moterys. Paliesti jautriausias klausytojų sielos stygas šįkart siekė per 120 unikalaus balso savininkių – Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalio „Tokia esu“ (Laimio Vilkončiaus dainos pavadinimas) dalyvių. Harmoningas balsų skambėjimas turi ne tik galią gydyti sielą. Dainuoti drauge – tai ir didelis malonumas, ir galimybė tobulėti, augti kaip asmenybėms, – sako chorvedė Viktorija Morkūnienė, festivalio sumanytoja, vykdytoja, puoselėtoja.
Pirmą kartą drauge padainuoti, kartu pabūti šiaurės Lietuvos moterų kolektyvai susiėjo 2018 m., minint Lietuvos valstybės 100 – metį. Tuokart festivalyje dalyvavo moterų chorai ir vokaliniai ansambliai iš Rokiškio, Kupiškio, Pakruojo, Panevėžio rajonų ir Biržų. Festivaliui pasibaigus buvo nuspręsta organizuoti jį kasmet ir vis kitame rajone, taip įprasminant chorinio ir vokalinio muzikavimo svarbą, skatinant vokalinio meno plėtrą bei sklaidą regionuose. Šįmet Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis „Tokia esu“ vėl grįžo į Biržus.
Festivalio „Tokia esu“ organizatorės, chorvedės Viktorija Morkūnienė ir Ieva Morkūnaitė, džiaugiasi, kad besisukdamas ratu festivalis jau apkeliavo visą šiaurinį Lietuvos pakraštį. Moterų chorai ir ansambliai kartu dainavo Rokiškyje, Kupiškyje, Linkuvoje. Tiesa, vienus metus festivalis turėjo priverstinę pertrauką dėl pandemijos (2020 metais). Šis dainuojančių Šiaurės Lietuvos moterų susiėjimas buvo jau penktas. Ypač džiugu, kad festivalis vis plečia ribas – sulaukėme kolektyvų iš dar dviejų Šiaurės Lietuvos miestų – Joniškio ir Žagarės.
Nuskambėjus gongams chorinės muzikos mylėtojus ir visus festivalio „Tokia esu“ dalyvius pasveikino scenos šeimininkai ir šio nuostabaus renginio svečiai – Biržų KC mišrus choras „Viktorija“ (vadovė Viktorija Morkūnienė). Vėliau į sceną kolektyvai kilo vienas paskui kitą. Programoje dalyvavo: Joniškio KC moterų vokalinis ansamblis „Harmonija“ (Vad. Mykolas Treščenkinas); Kupiškio KC moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ (Vad. Nidija Sankauskienė, koncertmeisterė Edita Dobrickienė); Miežiškių KC moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ (Vad. Lina Kairytė); Rokiškio KC moterų choras „Medeina“ (Vad. Giedra Markevičienė, koncertmeisterė Tetiana Khizhynska); Žagarės KC moterų choras (Vad. Meilutė Girskienė, koncertmeisterė Svetlana Kudžiminskienė); Pakruojo KC Rozalimo skyriaus moterų choras “Gaudulė” (Vad. Jūratė Skorupskienė, koncertmeisterė Rasa Vaigauskaitė); Linkuvos KC moterų choras „Mūša“ (Vad. Methardas Zubas, koncertmeisteris Mykolas Treščenkinas) ir Biržų KC moterų choras „Agluona“ (Vad. Ieva Morkūnaitė, koncertmeisterė Romualda Butkevičienė). Kolektyvai atlikę po du kūrinius būrėsi į jungtinius chorus ir ši programos dalis klausytojams paliko didžiausią įspūdį.
Pirmąjį penkmetį įveikusiu moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivaliu „Tokia esu“, jo organizatorėmis ir jų iniciatyvomis, dainuojančių moterų žydėjimu džiaugėsi ir jas sveikino visas būrys garbių svečių. Pirmasis sveikinimo žodį tarė LR seimo narys V. Valkiūnas. Pasidžiaugti subtiliai atliekamais kūriniais bei pasveikinti chorinį muzikos žanrą puoselėjančių Šiaurės Lietuvos chorvedžių ir kolektyvų atvyko Lietuvos nacionalinio kultūros centro Mėgėjų meno skyriaus chorų specialistas Tomas Kreimeris, kuris festivalio organizatorėms Viktorijai Morkūnienei ir Ievai Morkūnaitei įteikė direktoriaus Sauliaus Liausos pasirašytas padėkas už neįkainojamą indėlį organizuojant V-ąjį moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalį „Tokia esu“ ir chorinių tradicijų puoselėjimą Šiaurės Lietuvoje. Su visu pluoštu padėkų ant scenos pakilo Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė. Vicemerė kartu su Biržų KC direktoriumi Romu Lesevičiumi visiems festivalio kolektyvams įteikė Biržų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Eugenijaus Januševičiaus pasirašytas padėkas už chorinės ir vokalinės muzikos puoselėjimą ir dalyvavimą V-ajame Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalyje „Tokia esu“. Chorinę muziką mylinčias, ją puoselėjančias moteris pasveikino bei gražiomis chorinės muzikos puoselėjimo iniciatyvomis pasidžiaugė ir Biržų savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė.
V-ąjį šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalį „Tokia esu“ vainikavo Methardo Zubo diriguojamas jungtinis festivalio dalyvių choras, kuris atliko Juozo Naujalio giesmę „Lietuva brangi".

Nausėdžių kultūros namai paminėjo veiklos 50-metį

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 23 d. Nausėdžių kultūros namai paminėjo veiklos 50-metį.

Solidaus jubiliejaus šventę bendromis jėgomis kūrė ir šiuose namuose repetuojantys kolektyvai, ir artimiausi kaimynai. Scenos šeimininkai pasirodė visu grožiu. Šoko Nausėdžių kultūros namų moterų šokių kolektyvas "Liepa", dainavo vokalinis moterų ansamblis "Jorilija", Mildos ir Mingailės Landauskaičių duetas, susirinkusius nustebino specialiai kultūros namų jubiliejaus proga šokio žingsnelius prisiminusios kadaise veikusio Nausėdžių kultūros namų vaikų šokių kolektyvo narės Lilija Šiurnaitė ir Deimantė Auksinaitė. Visus juos šokti ir dainuoti moko Irina Šakūro.

Muzikinius kūrinius-dovanas Nausėdžių kultūros namų lankytojams skyrė Biržų kultūros centro skyrių dainorėliai iš Širvėnos seniūnijos – Biržų kultūros centro Anglininkų skyriaus vokalinis ansamblis bei vyrų ansamblis (vad. Laima Aukštuolienė), Biržų kultūros centro Obelaukių skyriaus vokalinis ansamblis "Obela" (vad. Jūratė Garnelienė). Šventę nuspalvino Biržų kultūros centro Papilio skyriaus mėgėjų teatras „Vaidintojų Atžalynas“ (vad. Vita Vorienė). Jie susirinkusiems pristatė spektaklį "Viruso pasiutpolkė".

Renginio organizatoriai priminė svarbiausius šių namų istorijos faktus. Paminėjo, pagerbė, pakalbino čia dirbusius, kūrusius, repetavusius žmones. Jiems buvo skirtos nuoširdžiausios padėkos, gražiausi ir didžiausi rudens žiedai. Sveikinimo žodžius tarė ir Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius. Direktorius pasidžiaugęs, kad ir šiandien, kaip ir prieš penkias dešimtis metų, šie namai tebėra gyvi, reikalingi, lankomi, ypatingą AČIŪ tarė Nausėdžių kultūros namų šeimininkėms t.y. čia dirbančioms kolegėms – Irinai Šakūro ir Žanetai Katkūnaitei. Šiandien joms gėles, simbolines atminimo ir praktiškas, saldžias dovanas skyrė ir kiti šventės svečiai. Sveikino LR seimo nario padėjėja Gražina Paulauskienė, Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas, Biržų kultūros centro Širvėnos seniūnijos renginių organizatorė Reda Arnašienė ir kiti.

Šventinis renginys, kaip ir dera, baigėsi vaišėmis ir jubiliejinio torto ragavimu.

Ilgesingas vakaras vyresniems

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 22-osios vakarą Centro kieme šurmuliavo renginys skirtas vyresnio amžiaus žmonėms – skambėjo praeito šimtmečio antrosios pusės dainos, vyko šokiai.
Į smagų pasibuvimą – pasišokimą šį kartą pakvietė Biržų kultūros centro meno vadovė Lina Januševičienė. Gera nuotaika dalinosi ir gyvo garso koncertą šokiams dovanojo solistai – Lina Januševičienė ir Richardas Mikšys, Biržų kultūros centro „Šaltinis“ duetas, Vilita Vasiliauskienė, Biržų kultūros centro Pačeriaukštės skyriaus meno vadovė ir Eugenijus Staniulis, švenčių muzikantas.

Draugų melodijos

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 16 d. pakvietėme į pirmąjį tarptautinį vokalinių ir folkloro ansamblių festivalį „Draugų melodijos“.

Festivalyje skambėjo 4 folkloro ir vokalinių ansamblių iš Latvijos – „Svitene“ (vad. L. Zarans) ir „Drengeri“ (vad. I. Grėnina), senjorų ansamblio „Uguntinas“ (vad. L. Alpėna) ir vokalinio ansamblio „Mežrozite“ (vad. K. Prilucka) atliekami kūriniai. Scenoje tądien pasirodė ir 4 Biržų kultūros centro ir jo skyrių kolektyvai, tai – Biržų KC senjorų kolektyvas „ Šaltinis“ (vad. Lina Januševičienė), Biržų KC Nemunėlio Radviliškio skyriaus Onos Milienės senelių globos namų liaudiškos muzikos kapela ,,Santaka'' (vad. Zita Beliakienė), Biržų KC Skrebiškių skyriaus vokalinis moterų ansamblis (vad. Jonas Strunkis) ir Biržų KC Parovėjos skyriaus mišrus vokalinis ansamblis „Melodija“ (vad. Vytautas Kavaliauskas). Programoje skambėjo ir liaudiškos melodijos, ir populiarios – nostalgija keliančios praeito šimtmečio dainos.

Festivalio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius meno vadovas Vytautas Kavaliauskas. Neabejojame, kad festivalis „Draugų melodijos“ klausytojams dovanojo daug džiugių ir įsimintinų akimirkų.

Centro direktorius Romas Lesevičius renginio pabaigoje visiems festivalio dalyviams tarė nuoširdžius padėkos žodžius ir įteikė padėkas, bei simbolines dovanėles. Tai, dar kartą AČIŪ visiems – ir dalyviams, ir klausytojams, ir gausiam būriui renginio draugų, kurių dėka šis festivalis buvo toks spalvingas ir jaukus.

Visa Lietuva šoka!

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Rugsėjo 15-os vakarą, Biržų kultūros centro kiemelyje, tautinio šokio ritmu sukosi mūsų kolektyvų organizuota, Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuota, Etninės kultūros akcija – „Visa Lietuva šoka“. Tai gražia tradicija tapusi akcija, kuri visoje Lietuvoje rengiama tą pačią dieną (šiais metais rugsėjo 15d.), ir kurios metu, visi atėjusieji į šalies miestų ir miestelių aikštes, kultūros bei kitas erdves yra kviečiami šokti visų Lietuvos regionų – aukštaičių, dzūkų, sūduvių, žemaičių ir lietuvninkų – šokius. Ypatingą dėmesį skiriant savo krašto paveldui – tradiciniams šokiams, žaidimams, dainoms.

Pasimokyti tradicinių šokių, kartu padainuoti lietuvių liaudies dainų šį nuostabų rudens vakarą kvietė keturi Biržų kultūros centro kolektyvai – folkloro ansambliai „Dijūta“ ir „Siaudela“ (vad. Jūratė Garneliene), tautinių šokių grupės „Raitytinis“ ir Verpetas“ (vad. Danguolė Kalkienė). Apmaudu, kad tik nedidelį būrelį biržiečių pavyko prišaukti į šį liaudies šokio sūkurį. Bet, džiugina tai, kad atėjusieji ir patys išmėginę, bei įsitikinę, kokie smagūs ir užvedantys gali būti mūsų liaudies šokiai – smagiai ir turiningai praleido laiką, bei, viliamės, labiau pamėgo lietuvišką šokį, dainą. O juk toks ir yra Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyvos „Visa Lietuva šoka“ tikslas – per tradicinius šokius vienyti Lietuvos žmones, stiprinti jų kultūrinės tapatybės pajautą.

Sumanymas „Visa Lietuva šoka“ gyvuoja nuo 2015 m., ir kasmet vyksta rugsėjo mėnesį. Iniciatoriai mano, kad šokis gali ne tik linksminti, bet ir ugdyti. Mano, kad jis turi galią burti visuomenę, didinti svarbaus kultūros tapatumo elemento – folkloro reikšmės suvokimą, poreikį tęsti tradicijas. Pasak sumanytojų, prie idėjos įgyvendinimo kasmet prisideda daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mėgėjų meno kolektyvų, taip pat ir užsienio lietuviai iš Jungtinės Karalystės, Velso, kultūros ir švietimo specialistai bei tradicinio šokio entuziastai. Kasmet įvyksta per 100 šokių švenčių, suburiančių apie 20 tūkstančių akcijos dalyvių ir stebėtojų.

Paminėjome Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 150-ąsias gimimo metines

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Minint Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) – Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, kanauninko, tautosakos rinkėjo, vertėjo, poeto, suomių epo „Kalevala“ į lietuvių kalbą vertėjo, Biržų krašto sutartinių puoselėtojo, 150-ąsias gimimo metines, buvo surengtas visas ciklas renginių. Dar birželio mėnesį Biržų kultūros centro folkloro ansamblis “Siaudela” dalyvavo koncertinėje išvykoje į Suomiją (Kuhmo miestą), kur vyko tarptautinis folkloro festivalis ir buvo aplankytas „Kalevaloje“ apdainuotas kraštas. Liepos 23 d. minėtas kolektyvas ir jo vadovė Jūratė Garnelienė visus, kam Brangus Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos atminimas, pakvietė į Mieleišių koplyčią (Mieleišių koplyčia buvo pastatyta Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos iniciatyva ir lėšomis, čia ilsisi ir šios iškilios asmenybės palaikai), kur dar kartą buvo prisimintas jo indėlis į mūsų krašto kultūrinį palikimą, nuskambėjo sutartinių ratas “Suminjojo geri svečė”. Na, o šiandien, rugsėjo 2 d., meno vadovė Jūratė Garnelienė, kartu su savo vadovaujamu folkloro kolektyvu “Siaudela”, pakvietė į trečiąją ir pagrindinę šio projekto dalį – Tarptautinį folkloro festivalį, skirtą Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 150-osioms gimimo metinėms „Linksmis sodžis ir spakainas, mes dainuosim be atmainos“. Šis renginys, tai išskirtinė festivalio organizatorių dovana biržiečiams ir miesto svečiams, o taip pat duoklė mūsų krašte aktyviai dirbusiam, kūrusiam, nusipelniusiam Biržų krašto ir visos Lietuvos kultūros puoselėtojui– Adolfui Sabaliauskui-Žaliai Rūtai.
Adolfas Sabaliauskas – tautotyrininkas, surinkęs ir užrašęs begalę lietuvių liaudies dainų bei sutartinių, parašęs visą eilę originalių darbų, bei parengęs penkias maldaknyges, literatūriniame pasaulyje labiausiai buvo žinomas slapyvardžiu Žalia Rūta, tačiau turėjo ir kitų slapyvardžių: K.A.S., A. Sab., Laumė, Kuršo Lietuvninkas, Kuršo Lietuvis, Radviliškietis, Radviliškėnas. Užrašinėti liaudies dainas jis pradėjo nuo 1893 m. ir šį darbą tęsė visą gyvenimą: užrašė 890 liaudies dainų, sutartinių, 635 melodijas bei 254 smulkiosios tautosakos kūrinius. Parašė veikalą „Lietuvių gaidų ir giesmių gaidos“ (1916). Su suomių prof. A. R. Niemi parengė rinkinį „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ (1911). Iš suomių kalbos išvertė „Kalevalą“ (1922) bei A. R. Niemi „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimus“. A. Sabaliauskas rašė straipsnius religine tematika periodiniams leidiniams „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvos aidas“ „Vienybė“, „Tėvynės sargas“, „Nedėldienio skaitymai“, „Šaltinis“, „Karys“, „XX amžius“, „Sargyba“ ir kt. Žalios Rūtos slapyvardžiu išleido eilėraščius, dramos kūrinius: „Pančiai“, „Kada rožės žydžia“ (abu 1917), „Laumės“ (1920); leido maldaknyges ir giesmynus. Išleisti jo memuarai „Juodasis kryžius arba Palydėti pasmerktieji: karo kapeliono atsiminimai“ (Vilnius, 1992, 2006). Jo rankraščių archyvas saugomas nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Festivalis prasidėjo paskaita „Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta – sutartinių tradicijų puoselėtojas". Pranešėja prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė pažymėjo, kad kanauninkas, folkloristas Adolfas Sabaliauskas nuveikė didelį ir reikšmingą darbą renkant ir užrašant sutartines.
Po paskaitos buvo galima išgirsti keletą A. Sabaliausko darytų ir iki šiol išlikusių įrašytų. Juos pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos skyriaus archyvarė Rima Visackienė. Išgirdome keletą Suomijos literatūros draugijoje saugomų fonografo volelių įrašų kopijų ištraukų, kurie buvo padaryti Augusto Roberto Niemi 1911 metų ekspedicijos Nem. Radviliškyje metu. Didžiausia staigmena buvo tai, kad kai kuriuose iš jų, manoma, puikiai girdisi ir paties Adolfo Sabaliausko balsas.
Vėliau festivalio organizatoriai pakvietė paklausyti paskaitos „Kun. Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos nuopelnai lietuvių kultūrai". Pranešimą apie svarbiausius literatūrinius darbus, apžvelgdama kiekvieną iš jų, skaitė Lionė Lapinskienė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ atstovė.
Visos konferencijos metu Biržų kultūros centro pirmojo aukšto foje veikė tradicinių amatų kampelis. Jame savo rankdarbius pristatė keturi tautodailininkai. Vienas iš jų – Albertas Bartašius, kuris demonstravo savo rankomis sukurtus tradicinius liaudies muzikos instrumentus. Čia pat jo žmona Lina Bartašienė kvietė aplankyti stendą su vilnonėmis pirštinėmis – išmargintomis tradiciniais Pasvalio kraštui būdingais raštais. Savo dirbinius pristatė ir dvi biržiečiams puikiai žinomos auksarankės – Renata Ulinskienė ir Banga Joneliūkštienė.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ mūsų konferenciją praturtino trumpam paskolinta parodos „Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos pargrįžimai“ dalimi, kurią muziejininkai taip pat parengė kanauninko Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos jubiliejui. Joje buvo galima išvysti A. Sabaliausko giminės žmonių išsaugotą vertingą palikimą ir dovanas, perduotas saugoti Muziejui. Tai, Lino Ladigos, kunigo pusseserės Stefanijos Paliulytės-Ladigienės vaikaičio, padovanotą suomių epo „Kalevala“ vertimo rankraštį ir knygas su kanauninko dedikacijomis. Taip pat stende puikavosi įspūdingas nuotraukų albumas, kurį muziejui paskolino kanauninko sesers Elžbietos vaikaitė Regina Zibolienė.
Festivalis baigėsi tarptautiniu koncertu. Savo programas pristatė net keli kolektyvai iš Latvijos, tai – svečiai iš Ceraukštes – folkloro ansamblis „Laukam Pari“ (vad. Elīna Kūla-Braže); Vecumnieku folkloro ansamblis „Tirums“ (vad. Irita Vimba). Taip pat sulaukėme Folkloro ansamblio iš Ukrainos – „Korali“ (vad. Liudmila Zborovska; po keletą muzikinių kūrinių pristatė Biržų „Saulės" gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ (vad, Nijolė Kaulinienė); Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ (vad. Aušra Butkauskienė); Biržų kultūros centro Vabalninko liaudiškos muzikos kapela „Saulala“ (vad. Petras Matulis); Biržų kultūros centro Folkloro ansambliai „Dijūta“ ir “Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė).
Išskirtiniu, itin profesionaliu pasirodymu konferencijos dalyvius pamalonino viešnios iš sostinės – sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ (vad. Daiva Vyčinienė). Nors šį kartą ant scenos išvydome tik tris atlikėjas, tačiau ir mažesne sudėtimi, sutartinių giedojimo virtuozės puikiai perteikė jų grožį, unikalumą. Turėjome galimybę išgirsti į temas suskirstytą programą – apgiedoti tėvai, mylimieji, linai, bitės – tai yra tai, kas nuo seno lietuviams buvo svarbiausia, labiausiai rūpėjo.
Bene labiausiai dalyvių širdis džiugino vietos atlikėjai – Biržų „Saulės" gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ (vad. Nijolė Kaulinienė) jaunieji kanklininkai. „Graži šventė, įdomūs pranešimai...ir neapsakomas džiaugsmas, kai matai tiek kankliuojančio jaunimo! Šaunuoliai biržiečiai ir projekto vadovė Jūratė Garnelienė“, – komentaru po konferencijos pasidalino Nida Lungienė, senųjų tradicijų puoselėtoja ir populiarintoja iš Rokiškio.
Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ (vad. Aušra Butkauskienė) pagerbdama kn. A.Sabaliausko-Žalios Rūtos atminimą, pristatė programos "Sutartinių negrajidavo su skripka,o tuncių neišgrajidavo su kunkliais“ (M.Paliulis) I dalį, pagal pusbrolių A.Sabaliausko ir St.Paliulio etnokultūrinio palikimo ištraukas.
Kas – jei ne mes? Kada – jei ne dabar? Į tokius ir panašius klausimus, kalbant apie lietuvio savasties, tautinio mentaliteto pažinimą, atsako po šios konferencijos internetinėje erdvėje pasirodęs etnomuzikologės Aušros Butkauskienės komentaras, –„Tik pačių mūsų tapatybės suvokimo dėka per 100 metų nuo kn. A.Sabaliausko pirmųjų paviešinimo pasauliui Biržų krašto sutartinių jos išliko mumyse vis dar autentišku pavidalu – "penkiastygio pentachordo" (A.S) pojučiu, aštraus sąskambio etalonu, prieštaraujančiu akademinės muzikos teorijoms. Lenkiu galvą prieš esamus šios tradicijos tęsėjus, instrumentų dirbėjus, tradicinio giedojimo ir instrumentinio atlikimo puoselėtojus, ugdančius sutartinėms ištikimą auditoriją.“ Lenkiame galvas ir mes prieš visus šios konferencijos dalyvius – organizatorius, lektorius, atlikėjus ir visus kitus, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie to, kad tarptautinis folkloro festivalis, skirtas Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 150-osioms gimimo metinėms „Linksmis sodžis ir spakainas, mes dainuosim be atmainos“ įvyktų. Jaudinantis ir jautrus yra momentas, kai, nors ir vos vos, bet gali prisiliesti prie protėvių dvasios. Šį kartą ją galėjome pajusti per šio iškilaus Biržų krašto žmogaus darbus – Adolfo Sabaliausko palikimą mums, ir tiems, kurie ateis po mūsų.
Projekto partneriai: Biržų r. savivaldybė, Biržų krašto muziejus “Sėla”.
Rėmėjai: Vaidutės Stankevičienės ūkis, Kristinos ir Jūrio Milišiūnų ūkis, UAB “Biržų duona” ir Biržų TVIC. Informaciniai rėmėjai: “Šiaurės rytai”, “Biržiečių žodis”. Nuoširdžiai dėkojame!
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Mūsų „Verpetas“ naująjį sezoną pradėjo svečiuose

By Naujienos, Renginių atgarsiai

Kalendoriui atvertus pirmojo rudens mėnesio lapelį, pirmąjį jo savaitgalį, o kartu ir naująjį sezoną, kurį Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas "Verpetas" (vad. Danguolė Kalkienė) atidarė pasirodymu Pasvalio rajone, Raubonyse t.y. Raubonių vandens malūne įsikūrusioje vilnos karšykloje, kur vyko VIII tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“. Jame kartu su jaunimo grupe iš Vaškų "Gers" mūsiškiams buvo suteikta garbė atidaryti renginį, duoti jam toną ir dovanoti daug gražių emocijų gausiai susirinkusiems žiūrovams.
Verpetiečiai ir patys iš šio renginio grįžo kupini kuo geriausių įspūdžių. Džiaugėsi žiūrovų šypsenomis, vis pro debesėlį žvilgčiojusia saulute, o labiausiai festivalio organizatoriais, kurių dėka kolektyvas galėjo sudalyvauti tokiame šauniame renginyje! Mūsų šokėjus sužavėjo šeimininkų svetingumas ir vaišingumas, kultūrinio paveldo patiekalai bei gėrimai, bei naujai atrasti ir maloniai nustebinę skoniai, medaus skanumynai. Didelį įspūdį mūsiškiams paliko ir galimybė pasidairyti po vilnos karšimo muziejų, amatų kiemelis su gausybe grožybių iš vilnos ir iškalbinga nuotraukų paroda.
Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas "Verpetas" ir jo vadovė nuoširdžiai dėkoja VIII Tarptautinio amatų ir meno festivalio organizatoriams už draugystę, įspūdžius ir gerą nuotaiką!

Biržų jaunimas su vasara jau atsisveikino!

By Naujienos, Renginių atgarsiai
„Jaunimo vasara“ – kelintus metus iš eilės organizuojamas renginys – atsisveikinimo su vasara vakaras. Džiaugiamės, kad jaunimui ši mūsų idėja patiko ir įtiko, ir manome, kad tai pasiteisinęs ir išties sėkmingas mūsų projektas. Jaunimas visais laikais mėgo šokti ir nors susirinkusiųjų niekas neskaičiavo, tačiau matėme, kad pašokti po atviru dangumi atėjo tikrai daug jaunimo, ir jie, renginiui įsibėgėjus, sausakimšai užpildė šokiams skirtą erdvę.

Šįmet jaunimui kraują kaitino Vilita Vasiliauskienė, mažai jaunimui žinoma unikalaus balso, talentinga atlikėja. Vėliau keletą dainų atliko gerai mūsų krašto jaunimui pažįstamas duetas, vietinės žvaigždės, „Lost Together“. Valandos trukmės koncertinę programą pristatė vakaro vinis – grupė „2Kvėpavimas“. Renginys baigėsi vietinio didžėjaus Laimono Lėliuko dovanota diskoteka.

Stengiamės, kad kiekviena „Jaunimo vasara“ įsirėžtų į dalyvių atmintį, kaip itin maloniai nustebinęs, vienas romantiškiausių atsisveikinimo su vasara vakarų. Tikimės, kad mums pavyko.

Suminjoja geri svečė į Mieleišių koplyčių

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Liepos 23-osios popietę Biržų kultūros centro folkloro puoselėtojai pakvietė į Mieleišių koplyčią, kur vyko renginys skirtas A. Sabaliausko – Žalios Rūtos 150-osioms gimimo metinėms. Renginys pavadinimu „Suminjoja geri svečė“, po neilgai trukusio sutartinių pristatymo, įgavo sutartinių rato formą. Rate dalyvavo Biržų folkloro ansamblio „Saulala“ kanklininkai Pijus Gurskas ir Simas Tatoris (vad. Nijolė Kaulinienė), BKC Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ (vad. Aušra Butkauskienė), BKC folkloro ansambliai „Dijūta“ ir „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė) ir kiti. Ratui vadovavo netikėta, bet visus susirinkusius labai nudžiuginusi viešnia iš Vilniaus – dr. Daiva Vyčinienė, etnomuzikologė, sutartinių grupės „Trys keturiose“ vadovė.

Adolfas Sabaliauskas, kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas, suomių epo „Kalevala“ vertėjas į lietuvių kalbą, plačiausiai žinomas slapyvardžiu Žalia Rūta (kiti slapyvardžiai: K.A.S., A. Sab., Laumė, Kuršo Lietuvninkas, Kuršo Lietuvis, Radviliškietis, Radviliškėnas) gimė 1873 m. rugsėjo 3 d., (senuoju stiliumi rugpjūčio 23 d.) Krikščiuose, Biržų valsčiuje, mirė 1950 m. sausio 14 d. Kaune, palaidotas Mieleišių koplyčioje. Nuo 1893 m. pradėjo užrašinėti liaudies dainas ir šį darbą tęsė visą gyvenimą.

Mintimis apie Adolfą Sabaliauską – Žalią Rūtą pasidalino Rima Binkienė. Rima pristatė jo kūrybą, kalbėjo apie nuopelnus Biržų kraštui – asmeninėmis lėšomis pastatytą koplyčią Mieleišiuose, jo surinktus, užrašytus ir ateinančioms kartoms paliktus neįkainojamus dainų ir sutartinių rinkinius, kuriuos, beje, galima rasti Biržų krašto muziejuje „Sėla“, ir iš kurio mokosi ne tik Biržų krašto mėgėjų meno vadovai, pedagogai, bet ir folkloro puoselėtojai iš visos Lietuvos. Keletą žodžių susirinkusiems tarė ir dar viena netikėta šio renginio viešnia iš sostinės – dr. Austė Nakienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, kuri su bendradarbių ir bendraminčių komanda atvyko iš Pasvalio krašte vykdomos ekspedicijos.

Šio subtilaus ir prasmingo renginio sumanytoja, organizatorė ir vedėja Jūratė Garnelienė, BKC meno vadovė. Biržų krašto senosios muzikos puoselėtoja ne kartą yra sakiusi, kad daina gyva ne knygose, o tuomet, kai ji perduodama iš lūpų į lūpas. Šis renginys, puikiausias to pavyzdys – mainai įvyko, nes dainavo visi susirinkusieji – ir jauni, ir vyresni.

Nuoširdžiai, už pagalbą organizuojant renginį, dėkojame Anglininkų bendruomenei ir Redai Arnašienei.

Siekiant užtikrinti tradicijų perdavimo iš kartos į kartą tęstinumą, jau greit – rugsėjo 2 d., Biržuose vyks tarptautinis folkloro festivalis, kuris taip pat bus skirtas Adolfo Sabaliausko – Žalios Rūtos kūrybos ir palikimo pristatymui – jo 150 metinėms paminėti ir įprasminti. Lauksime visų besidominčių šia iškilia asmenybe, jo kultūriniu palikimu.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.