2024-ųjų metų vasarą švęsime Lietuvos Dainų šventės šimtmetį. Ateinančių metų pradžioje jau prasidės gražūs ir prasmingi renginiai šiai iškiliai sukakčiai paminėti.
Lietuvos chorų sąjunga 2023 m. kovo 25-28 dienomis organizuoja Lietuvos Dainų šventės tradicijos pristatymą Paryžiuje,
skirtą Dainų švenčių 100-mečiui paminėti. Į šią koncertinę kelionę yra pakviestas ir Biržų kultūros centro kamerinis choras „Viktorija“ (vadovė V. Morkūnienė). Paryžiaus Madeleine bažnyčioje chorai atliks specialią programą, kurioje skambės Juozo Naujalio motetai bei dainos iš 2024-ųjų jubiliejinės Dainų šventės repertuaro.
„Kad giria žaliuotų“ - prasmingas ir viltį keliantis būsimos šventės pavadinimas, kuris nepaliks abejingų ir paskatins įsijungti į tūkstantinį dainų šventės chorą.
Kviečiame biržiečius įsijungti į šį gražų renginį bei savo balsais papildyti Biržų kultūros centro moterų chorą „Agluona“ (vadovė I. Morkūnaitė) ir mišrų kamerinį chorą „Viktorija“ (vadovė V. Morkūnienė).
Informacija tel. 8 650 21979 arba 8 655 54406.
Prieš 30 metų Biržų kultūrinio gyvenimo istorijoje nutiko labai svarbus įvykis - rajono kultūros puoselėtojų bendruomenė įžengė į rūmus J. Basanavičiaus gatvėje. Spalio 22 d. gražia, smagia, jaukia, švente šį svarbų jubiliejų jau paminėjome. Sulaukėme daug sveikinimų, linkėjimų. Programą parengė ir scenoje pasirodė visi šiuo metu centre veikiantys kolektyvai. Buvo pagerbti esantys ir kada nors čia dirbę žmonės.
Šventės metu pristatytas filmas pasakojantis apie tai, kaip gi mes, t.y. kultūros centre įsikūrę žmonės, gyvename, kuo užsiimame, kas mus džiugina, jaudina, kokie mūsų siekiai, uždaviniai, tikslai.
Žiūrovų ir festivalio draugų dėka Biržų kultūros centre profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“ įvyko jau 26 kartą. Kultūros centro dailininkas Egils Skuja savo paveikslų paroda „Akimirkos“ sukūrė jaukią aplinką, Lietuvos profesionalūs teatrai parodė šešis įvairaus žanro, įvairiam žiūrovų skoniui skirtus spektaklius.
Vaidino, aktorius grimavo, dekoracijas montavo , spektaklius apšvietė , garsino 133 teatro profesionalai. Jiems padėjo Biržų kultūros centro darbuotojai. Spektaklius žiūrėjo 1874 teatro gerbėjai. Bilietams žiūrovai išleido 15 687 Eur .
Įvykti teatro šventei padėjo nuolatiniai festivalio draugai:
Biržų rajono savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba prie kultūros ministerijos
Seimo narys Valdemaras Valkiūnas
Lina ir Audrys Šimai
AB „Siūlas“
UAB „Agaras“
UAB „Nordic proteins“
UAB „Biržų duona“
UAB „Šalva“
UAB „Žemtiekimas“
UAB „Biržų ranga“
UAB „Naradava“
UAB „Evadinamika“
UAB “Šiaurinis taškas”
UAB “Biržų bekonas”
UAB „Šiaurės rytai“
UAB „Biržiečių žodis“
UAB „Valmis“
UAB „Pasvalio laikraštis”
Butenas viešbutis „Tyla“
Maisto produktai visai šeimai VALDO
Čygo Kalkio tikroji ūkinė bendrija „Rinkuškiai“
Laidojimo paslaugų centras „Ilgesys“
Biržų ROTARY klubas
E. Bekerio autotransporto paslaugų įmonė
Restoranas „Pilies skliautai“.
Iš jų skirtų lėšų teatralams dalinai apmokėtos dekoracijų transportavimo, aktorių atvykimo išlaidos. Visiems festivalyje dalyvavusiems kolektyvams organizuotas nemokamas maitinimas. Festivalio draugų dėka žiūrovams nekainavo festivalio programa - bukletas, svečiams - spektaklių viešinimo paslaugos. Miuziklo „Velnio nuotaka“ gerbėjai pirkdami bilietus tik maža dalimi prisidėjo prie šio spektaklio atlikėjų honoraro - baigiamasis renginys finansuotas festivalio draugų lėšomis.
Nuoširdžiai dėkojame visiems už ištikimybę teatrui, už paramą . Širdingas ačiū Jums, mieli žiūrovai . Šis festivalis gyvuoja tik todėl, kad Jūs lankotės spektakliuose, kuriate ypatingą atmosferą, kiekvieną svečių pasirodymą sušildote audringais plojimais.
Spalio 8 d. Linkuvos kultūros centre vyko ketvirtasis Šiaurės Lietuvos moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis “Tokia esu”. Jame dalyvavo Biržų KC moterų choras “Agluona” (vadovė I. Morkūnaitė, koncertmeisterė R. Butkevičienė). Moterų kolektyvai atliko savo paruoštas programas, o koncerto pabaigoje apsijungė bendroms dainoms.
Biržuose užgimęs festivalis, jau tampa tradiciniu ir kasmet suburia moterų koletyvus iš Kupiškio, Rokiškio, Linkuvos, Miežiškių ir kitų Šiaurės Lietuvos miestelių.
Džiaugiamės, kad festivalis taip sėkmingai gyvuoja!
Lankydami XXVI profesionalių teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ spektaklius skirkite laiko pasigrožėti personaline dailininko Egilo Skujos tapybos darbų paroda „Akimirkos“. Paroda eksponuojama pirmo ir antro aukšto foje. Joje pateikti įvairių laikotarpių kūriniai.
Egilo Skujos paveikslų kalba, kaip visad, subtili, lyg į tolį čiurlenančio upelio pasakos. Nepraleiskite progos jų paklausyti!
Egils Skuja 1968-1973 m. Latvijoje, Rygos dailės akademijoje, įgijo dailininko - dizainerio specialybę. Lietuvos dailininkų sąjungos , akvarelininkų draugijos narys. Aktyviai dalyvauja parodose, pleneruose. Jo tapytais paveikslais žavėjosi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Vokietijos dailės mylėtojai. Sukūręs Biržų, Vabalninko, Juodupės, Papilio miestų herbus.
Subtilus ir talentingas meno kūrėjas nenukrypsta nei į pigų dekoratyvumą, nei į dehumanizuoto meno nihilizmą. Jo tapyba – tai ramus, sutelktas natūros stebėjimas, apibendrinta, prislopinta spalvų gama, žmogiškos gyvenimo realybės atspindžiai. Tai menininkas, kurio dėka ne vienas parodų lankytojas išmoko jautriau pažvelgti į supantį pasaulį, šalia esantį žmogų.
Rugsėjo 30 d. prasidėjo vienas svarbiausių Biržuose vykstančių kultūrinių renginių – XXVI profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“. Festivalį atidarė Juozo Miltinio dramos teatras, kuris pristatė legendinį dviejų dalių teatrinį blefą „Volponė“.
Rugsėjo 22-osios vakarą Germaniškio ir Skaistkalnės bendruomenės pakvietė į renginį skirtą Baltų vienybės dienai. Ši data pasienyje minima jau daugelį metų, ir yra skirta puoselėti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, draugystę, pristatyti vieni kitiems savo kultūrą, papročius.
Šį kartą susitikę prie tilto per Nemunėlį, lietuviai nešini vainiku nukeliavo į Latvijos pusę, kur kartu su broliškos tautos atstovais sukūrė Baltų vienybės sąšaukos ugnį, sudalyvavo aukojimo baltų dievams rituale, prisiminė kitus baltiškus papročius, pasveikino vieni kitus. Biržiečių, ir visų lietuvių, vardu broliškos tautos atstovus pasveikino Biržų savivaldybės meras Vytas Jareckas. Meras savo kalboje pažymėjo ir pasidžiaugė, kad abi broliškos tautos petys į petį keliauja nuo pat Saulės mūšio pergalės 785-aisiais, kad kartu atlaikė sovietinę priespaudą, kartu kovojo už laisvę, kartu išgyvena ir šį išbandymų kupiną laikmetį. Vėliau buvo pristatyta koncertinė programą, kurios metu pakaitomis pasirodė lietuvių ir latvių kolektyvai.
Dar vėliau renginio dalyviai iš Skaistkalnės persikėlė ant Rinkuškių piliakalnio (Velniakalnio), kur Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė) su Rinkuškių bendruomenės aktyvistais atidavė duoklę kitai baltiškai datai t. y. baltų garbintam reiškiniui - rudens lygiadieniui. Ir čia baltų istorija prisiminta dainuojant senąsias dainas, laužų kūrenimu, ugnies ženklų deginimu, gražiu ir draugišku pasibuvimu kartu.
Rugsėjo 23 dienos popietę Biržų kultūros centro Nemunėlio Radviliškio skyriaus kultūrinių renginių organizatorė Dalia Matusevičienė pakvietė prisiminti Holokausto metu sunaikintą, miestelyje gyvenusią žydų bendruomenę, pakeliauti gatvėmis, kuriomis jie vaikščiojo, stabtelti prie jų namų, arba vietovių, kur tie namai stovėjo, kartu aplankyti masinių žudynių vietą.
Savo pačios vaikystės prisiminimais, papildytais tragiškų įvykių liudininkų pasakojimais, mielai pasidalino vyriausia Nemunėlio Radviliškio gyventoja Alvina Venskūnienė. Radviliškietė paminėjo visas prieškario N. Radviliškyje gyvenusias žydų šeimas. Kalbėjo apie jų spalvingus papročius, tradicijas, jiems būdingus veiklos barus, bendruomenės vienybę, dėmesį vaikų ugdymui, likimus. Skaudžius, ir vis dar skaudinančius, likimus. A. Venskūnienės paskaičiavimais, iki Antrojo pasaulinio karo N. Radviliškyje gyveno apie 150 žydų tautybės žmonių, 80 iš jų buvo žiauriai nužudyti netoliese esančiame miškelyje, dar apie 30 išvežta į Biržus arba Pasvalį ir ten sušaudyti. Kaikurie pasakojimai išties gerokai supurtė, leido pajusti, ką galėjo išgyventi myriop vedamas žmogus. Kelionė po Nemunėlio Radviliškį truko daugiau nei 2 valandas, bet neprailgo.
Nuoširdžiai dėkojame kolegei Daliai Matusevičienei ir gerbiamai Alvinai Venskūnienei, už taip kruopščiai saugomą savo krašto istoriją, ir už tai, kad aplinkiniams neleidžiate pamiršti, kokia baisi tragedija ištiko, regis, saugiai ir jaukiai, visai čia pat, kaimynystėje, gyvenusius žydų tautos žmones.
