Category

Naujienos

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių suvažiavimas ir Atvelykio linksmybės Pačeriaukštėje

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Balandžio 16 d. Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje - Pačeriaukštėje - vyko 2023-ųjų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių suvažiavimas ir Atvelykio šventė! Renginyje dalyvavo visos 5 Lietuvos mažosios kultūros sostinės: Marcinkonys, Plateliai, Baraginė, Kulautuva ir Pačeriaukštė.

Įvairių Lietuvos etnokultūros regionų atstovai Pačeriaukštėje pristatė programas atspindėjusias savo atstovaujamą kraštą. Biržų kraštą, o taip pat ir visą Aukštaitijos regioną, kartu su 2023 m. mažąja Lietuvos kultūros sostine - Pačeriaukšte, reprezentavo 2017-ųjų mažoji Lietuvos kultūros sostinė -Vabalninkas. Tad scenoje skambėjo ne tik biržiečio ausiai miela tarmė, bet ir pasakojimai mums neįprasta šnekta, niekad negirdėtos dainos, buvo žaidžiami mažųjų sostinių tapatybę atskleidžiantys žaidimai, šokiai. Mūsų krašto atstovai, be koncertinės programos, kurioje ypatingas dėmesys buvo skirtas Biržų krašto sutartinėms, taip pat pristatė ir šio krašto istoriją, nuo seno ir aktyviai veikusias religines konfesijas, kalbėjo apie jų įtaką krašto raidai, prisiminė iškiliausias asmenybes - čia gyvenusius ir kūrusius žmones, taip pat nepamiršto ir kulinarinio paveldo, garsiojo biržietiško alaus ir, be abejo, Atvelykio tradicijų.

Šventei buvo ilgai ir nuoširdžiai rengtasi, o jai pasibaigus galima drąsiai pasidžiaugti, kad Kultūros ministerijos palaikomos ir remiamos mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvos pateisina jos lūkesčius. Pačeriaukštiečiams puikiai pavyksta sutelkti bendruomenę išsikeltų uždavinių įgyvendinimui, įtraukti visuomenę į kultūrinį gyvenimą, suteikti galimybes artimiau susipažinti su kitų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovaujamo regiono kultūriniu savitumu. O Pačeriaukštės kultūros puoselėtojų aktyvą džiugina tai, kad jų iniciatyvos sulaukia nuoširdaus Savivaldybės vadovų pritarimo ir geranoriško privataus verslo atstovų palaikymo.

Linksmas Atvelykio susiėjimas, nepaisant nepavasariškai niūraus oro, tęsėsi iki vėlumos, ir dalyviams nepabūgusiems nepalankių oro sąlygų suteikė galimybę artimiau susipažinti su kitų Lietuvos regionų kultūriniu savitumu, kartu padainuoti, pašokti, užmegzti naujus draugystės ir bendradarbiavimo ryšius. Ir tai dar tik gera pradžia, nes Pačeriaukštės, kaip mažosios Lietuvos kultūros sostinės veiklos tik prasidėjo – dar laukia daug ir įdomių susitikimų.

Šventės organizatoriai - Biržų kultūros centro Pačeriaukštės skyriaus, Pačeriaukštės seniūnijos ir bendruomenės žmonės nuoširdžiai dėkoja visiems renginio draugams, pagalbininkams ir dalyviams už kartu sukurtą gražią šventę.

Ridu, ridu riduolėli

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Nors Atvelykis nuo seno vadinamas vaikų Velykomis (Velykėlėmis), bet tai yra jauki ir smagi šeimos šventė, kurios metu daugiau dėmesio skiriama pasibuvimui kartu ir, be abejo, vaikams. Tradiciškai, per Atvelykį, vėl buvo dažomi kiaušiniai, lankomi krikštavaikiai ir apdovanojami margučiais, buvo supamasi sūpynėse, žaidžiami smagūs žaidimai, ridenami margučiai, bet kiaušinius daužydavo tik vaikai.

Puoselėdama lietuviškas tradicijas, balandžio 13 dieną, mūsų meno vadovė Jūratė Garnelienė pačius mažiausius Biržų kultūros centro renginių lankytojus taip pat pakvietė į Atvelykio šventę skirtą vaikams - „Ridu, ridu riduolėli“. Šis renginys užbaigė daugiau nei mėnesį „Etno Pastogėje“ vykusių edukacijų „Velykų papročiai, margučių marginimas“ ciklą, ir suteikė progą mažiesiems pasitikrinti, ką gi per tą laiką pavyko sužinoti apie pasirengimą šv. Velykoms, apie spalvingiausios pavasario šventės tradicijas, papročius ir t.t. Teisingai atsakiusiųjų į viktorinos klausimus laukė nedideli, bet malonūs prizai. Tiesa, vyko ne tik viktorina, bet ir įvairiausi žaidimai, rungtys, netrūko ir dainų, šokių. Kaip pačioje tikriausioje Atvelykio šventėje vyko net margučių ridenimo varžybos.

Pasaulinės kultūros dienos aidai

By Naujienos
Balandžio 15 d. minima Pasaulinė kultūros diena – visų kultūros sričių profesionalų ir mėgėjų šventė. Ta proga, iš anksto, pasveikinę visus kuriančius ir savo kūryba aplinkinius džiuginančius kultūros darbuotojus leidomės į kultūros paieškų kelionę.

Mes, Biržų kultūros centro bendruomenė, Pasaulinę kultūros dieną paminėjome išvakarėse, balandžio 14 d. popietę. Tądien keliavome į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Ryga nuo seno stebina savo kultūriniais ypatumais, garsėja gausiai trykštančiomis įvairiaspalvėmis kultūros versmėmis. Tų versmių purslais apsitaškėme ir mes. Nors ten praleidome tik pusdienį, bet nuveikėme tikrai daug. Pirmiausia pasikėlėme į šv. Petro bažnyčios bokštą ir pasigrožėjome senąja Ryga iš paukščio skrydžio. Vėliau pasivaikščiojome įspūdingų formų statiniais stebinančiomis senojo miesto gatvėmis, akimirkai stabtelėdami prie architektūrinių įžymybių. Taip pat spėjome išgerti puodelį kavos ir suvalgyti desertą senove dvelkiančioje lauko kavinės terasoje. Kelionę apvainikavo Rygos Duomo katedroje vykęs vargonų muzikos koncertas. Klausėme latvių kompozitoriaus Alfreds Kalninš kūrinių, kuriuos atliko šios srities virtuozas Aigars Reinis.

Aukštaitijos metų ženklas

By Naujienos
Etninės kultūros globos tarybos laikinosios darbo grupės posėdyje patvirtintas Aukštaitijos metų ženklas. Ženklas sukurtas Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva. Ženklo autorė – grafikos dizainerė ir iliustruotoja Laimutė Varkalaitė.
Kuriant Aukštaitijos ženklą panaudoti dviejų svarbių Aukštaitijos simbolių – žirgo ir pintinės juostos – siluetai. Jie persipina į neišardomą visumą, apjungdami laisvės, veržlumo (tai įkūnija žirgas) ir šeimos bei namų jaukumo (tai simbolizuoja juosta) idėjas.
Prasmę turi ženkle panaudotos spalvos: raudona – gyvenimas, šviesa, energija; tamsesnio tono raudona – gyvybė, branda, vaisiai; žalia – visa, kas užgimsta, auga, stiebiasi; rusva – žemė maitintoja; pilkai rusva – akmuo, nuo kurio atsispyrus viskas prasideda.
„Žirgo ir juostos dermė mena senuosius baltų mitinius įvaizdžius. Juosta – kosminio ryšio, jungties ir darnos simbolis. Nusidriekusios juostos gijos – vėjyje skriejančio žirgo karčiai ir kartu vaizdus priminimas, kad praamžiai juostos raštai sklinda už pačios juostos ribų kurdami kosminę tvarką ir darną erdvėje aplink juostos ryšėtoją. Savo ruožtu skriejantis mitinis žirgas šią darną neša visiems kaip dvasios polėkio, veržlaus kūrybiškumo įsikūnijimas“, – sako Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Jonas Vaiškūnas.
Etninės kultūros globos taryba kartu su Aukštaitijos regionine etninės kultūros globos taryba kviečia visus šiemet Aukštaitijos metų ženklą kuo plačiau naudoti: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t.

Parengta pagal Etninės kultūros globos tarybos informaciją

This is custom heading element

„Jorilija“ vėl džiugino nausėdiečius

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Kovo 12 d. Biržų kultūros centro Nausėdžių kultūros namuose šoko trypė III-ojo respublikinio moterų šokių festivalio „Jorilija“ dalyvės.

Renginio organizatorė Irina Šakuro pasveikinusi gausiai susirinkusius dalyvius ir žiūrovus akcentavo, kad idėja festivaliui suteikti „Jorilijos“ vardą, kilo prisiminus lietuvių liaudies deivės Jorilės vardą, o puoselėjant lietuvių liaudies kultūros renesansą, buvo nuspręsta grįžti prie senosios lietuvių kultūros ištakų bei organizuoti šokančių moterų kolektyvų festivalius šiai deivei atminti.
Scenoje buvo galima išvysti įvairių šokio žanro kolektyvų – nuo liaudiškų, pramoginių, lotyniškų ir sportinių iki teatralizuotų ir net rytietiškų. Iš viso pasirodė 116 šokėjų, 11 kolektyvų: Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus moterų šokių kolektyvas "Vasarė" (vad. Jolanta Preidžiuvienė); Pasvalio rajono moterų šokių kolektyvas "Mėta" (vad. Jolanta Preidžiuvienė); Anykščių kultūros centro merginų šokių kolektyvas "Vija" (vad. Jūratė Šimkienė); Rokiškio kultūros centro kolektyvas "Saltare la lavanda" (vad. Kristiana Kemundrytė); Pasvalio kultūros centro Diliauskų skyriaus suaugusiųjų šokių grupė "Klumpė" (vad. Audra Strekienė); Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio linijinių šokių kolektyvas "Arnika" (vad. Irina Bubnova); Rokiškio rytietiškų šokių studija "Ya Elbi" (vad. Giedrė Adomaitienė); Širvintų moterų klubo "Jums" rytietiškų šokių kolektyvas "Laumenė" (vad. Laima Dorofejevaitė); Biržų kultūros centro Ramongalių skyriaus šokių grupė "Šokoladas" (vad. Dalia Baltrušaitienė); Biržų kultūros centro Medeikių skyriaus linijinių šokių kolektyvas "Medrovė" (vad. Rugilė Šarkanaitė) ir scenos šeimininkės - Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus moterų šokių kolektyvas "Liepa" (vad. Irina Šakuro).

Renginio pabaigoje Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius visoms dalyvėms, o ypač organizatorei I. Šakuro, nuoširdžiai padėkojo už nuotaikingą ir spalvingą šventę, įteikė padėkas.

Respublikinis vyresniųjų liaudiškų šokių grupių festivalis „Šokių verpetai“

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Vasario 25 d. gerų emocijų banga užtvindė Biržų kultūros centrą - vyko Respublikinis vyresnių liaudiškų šokių grupių festivalis „Šokių verpetai“. Idėja į Biržus sukviesti vyresnio amžiaus liaudiškų šokių puoselėtojus prieš keletą metų gimė Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Verpetas“ vadovei Danguolei Kalkienei. Ji, kartu su kitais centro darbuotojais ir verpetiečiais, atsakingai ėmėsi visų organizacinių darbų ir šiandien šį festivalį jau galime vadinti tradiciniu.
Sveikinimo žodžiu festivalį pradėjo LR seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
Festivalio scenoje smagiai šoko, trypė ir žiūrovams kraują kaitino 7 kolektyvai. Be šeimininkų - Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Verpetas“ (vad. Danguolė Kalkienė) scenoje pasirodė Pasvalio kultūros centro Ustukių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Šėltinis“ (vad. Nida Sakalauskienė), Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Smilgė“ (vad. Nijolė Vidžiūtė), Joniškio kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ratilis“ (vad. Vitoldas Krajinas), Kaišiadorių kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Savingė“ (vad. Angelė Pačėsienė), Ignalinos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Gaja“ (vad. Elena Skripkauskienė) ir Raudondvario kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Vėjo malūnėlis“ (vad. Jolanta Zizienė).
Nuskambėjus paskutiniesiems šokių muzikos akordams, Biržų Kultūros centro direktorius Romas Lesevičius padėkojo visiems renginyje dalyvavusiems liaudiško šokio mylėtojams. Grupių vadovams įteikė padėkas ir simbolines gero tono dovanėles. Atskirą padėką, su daug gerų žodžių, skyrė pagrindinei renginio organizatorei ir puoselėtojai Danguolei Kalkienei.
Tikimės, kad festivalis, palikęs daug teigiamų emocijų ir subūręs didžiulį liaudiškų šokių mylėtojų būrį bendram tikslui, plėsis ir kitais metais į Biržų kultūros centrą sukvies dar didesnį būrį dalyvių!

Kaip biržiečiai žiemą iš kiemo varė

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Ačiū tau, miela Žiemuže,
Už pasaką baltą, už pūgą, sniegynus,
Sidabro šerkšnu išdabintus medžius.
Už vakarą ilgą, kai sninga ir sninga,
Bet, sieloje šilta ir jaukiai ramu.
Tai, eiki jau, eik! Saulės mes išsiilgom,
Kasų jos auksinių - šiltų spindulių.
Tu eik, tik žinok - ir tavęs pasiilgsim,
Sugrįžtant Kalėdas atnešk dovanų!

Užgavėnės – iš senų laikų atėjusi, labai spalvinga ir nuotaikinga šventė. Jos tikslas– atsisveikinti su žiema ir kuo greičiau prišaukti, privilioti pavasarį.
Tai, šiandien į mūsų kiemą suvažiavo, sugužėjo ratuoti ir batuoti, maži ir dideli, aukšti ir žemi, stori ir ploni, visokio gymio ir plauko svečiai. Sulaukėm visokių persirengėlių ir svieto perėjūnų: ubagėlių, čigonėlių, pavargėlių, kaukėtų ir bekaukių, raišų ir nelabai, laumių, raganų raganaičių apdriskusių ir gražiai pasidabinusių. Ale, visi labai darniai šoko, trypė, kuo garsiausiai dainas traukė, kad žiema išsigąstų, iškeliautų ir be gruodžio pradžios nedrįstu net kojos į mūsų miestą įkelti.

Tradicijų puoselėtojai pasakoja, jog senovėje tikėta, kad tie, kurie per Užgavėnes valgys dvylika kartų, bus sotūs visus metus. Iš pat ryto šeimininkės kalnus blynų prikepdavo ir kitokių riebiausių valgių prigamindavo, stalus nuklodavo ir akylai dabodavo, kad visi sočiai prisivalgytų. Sakydavo – „užsigavėsi – bėdų neregėsi“. Tai ir mūsų gaspadinės ir gaspadoriai mielų svetelių laukdami netingėjo – triūsė, kas prie puodų, kas kamaroj, ir prikepė kalnus blynų, pagardų puodynes prisuko, kad tik svetelius tinkamai pamylėtu, ir kad tie mūsų vaišingumą ilgai atmintų, ir mūsų kiemą noriai lankytų visus ateinančius metus. Mes tikime, kad taip ir bus!

Sočiai prisivalgę, prisivaišinę ėjome Lašininio ir Kanapinio kovos stebėt. Šie personažai taip pat atkeliavę iš žilos senovės. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą ir apibudinams, kaip storulis, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Abu jie simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu. Arši kova tarp šių žmogystų vyko ir per šias Užgavėnes. Visi susirinkusieji, suprantama, palaikė Kanapinį. Nors ir ilgai šie ponuliai tarpusavyje stumdėsi, grūmėsi, bet galiausiai Kanapinis nugalėjo.

Jei jau nusprendėme laikytis Užgavėnių tradicijų, tai ir laikėmės iki galo. Dar vienas svarbus personažas, kurį šiandien turėjome įveikti – Gavėnas - piktoji žiemos dvasia gyvenanti jaujoje. Jo vardo kilmė siejama su Baltų ugnies dievybėmis. Ir nors, pagal tradicijų aiškintojus, Gavėnas mūsų kraštuose buvo skandinamas, arba mušamas, bet mes jį, pagal vakarų Lietuvos papročius – sudeginome. O sudegusios iškamšos pelenus, taip pat, kaip tikėdavo mūsų senoliai, ketiname išbarstyti po laukus, kad žemė būtų derlingesnė.

Už šventę „Šalta žiema šalin eina“ nuoširdžiausią ačiū tariame Biržų kultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Dijūta“ (vad. Jūratė Garnelienė), Biržų kultūros centro folkloro ansambliui „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė), Biržų kultūros centro Vabalninko sk. folkloro ansambliui „Saulala“ (vad. Petras Matulis). Taip pat dėkojame gausiam būriui talkininkų, pagalbininkų: Jonui Dagiliui, Ainai ir Vitalijui Laumėms, UAB „Biržų duona“, Kilučių, Būginių bendruomenių žmonėms, „Artrito“ klubo moterims, Vydui Vareikai, Dariui Ruplėnui, Biržų miesto seniūnijai ir visiems mūsų bendruomenės žmonėms, ir ne tik, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

Pašokom, padainavom, prisivalgėm, prisijuokavom ir svarbiausia - žiemą iš Biržų išvijome! Sveikiname pavasarį!

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO METINIŲ RENGINIŲ ATGARSIAI

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais norime ir būt!
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt!
(Jurgis Zauerveinas, 1831–1904)

Kaip ir kasmet, Vasario 16-ąją, Biržų kultūros centro bendruomenė kvietė švęsti laisvę – tėvų ir senelių iškovotą ir mums padovanotą. Kvietė sveikinti vieni kitus su visų mūsų gimtadieniu ir dovanoti šypsenas, artumą ir draugystę, linkėti vieni kitiems gerovės, sveikatos, darnos. Kvietė šią ypatingą lietuviams dieną pamiršti visus nesutarimus, leistis būti laisvės suvienytiems lyg vienos didelės šeimos nariams.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti Biržų kultūros centras šįmet skyrė du renginius.
Pirmasis renginys, pilietinė akcija „Nusipinkime tautinę juostelę“, įvyko vasario 11 d. Tuokart Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ ir jo vadovė Jūratė Garnelienė dovanojo koncertą ir pamokė, kaip nusipinti tautinę juostą, bei trispalvę juostelę. Susirinkusieji turėjo puikią progą patys įsitikinti, kad pynimas smagus užsiėmimas. Tereikia siūlų, rankų miklumo, šiek tiek kantrybės bei kruopštumo ir štai,- visi dalyvavusieji, Lietuvos gimtadienį galėjo pasitikti pasidabinę savo rankomis nupintomis trispalvėmis juostelėmis. O juk lietuviškos juostos - vienos iš seniausių, labiausiai paplitusių, margaspalvių lietuvių liaudies tautinio kostiumo detalių. Jų raštai atkeliavo iš gilios senovės ir mums iškalbingai byloja apie papročius, mūsų promočiučių grožio sampratą.
Antrasis renginys – šventinis koncertas įvyko Vasario 16-ąją. Renginio pradžioje visi kartu sugiedojo Lietuvos himną. Vėliau gausiai susirinkusius biržiečius ir miesto svečius pasveikino LR seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Biržų r. sav. meras Vytas Jareckas, Biržų r. sav. administracijos direktorė Irutė Varzienė. 105-ojo Lietuvos gimtadienio nuotaiką padėjo kurti žinomi Lietuvos dainininkai Karina Krysko ir Jeronimas Milius. Šventinėje programoje skambėjo pačios naujausios ir labiausiai Lietuvos gimtadienio nuotaiką atitinkančios dainos.
Biržų kultūros centras dar kartą sveikina visus Lietuvos žmones su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir ragina niekada nepamiršti mums dovanotos laisvės vertės.

Nuskambėjo kaimo kapelų šventė – varžytuvės ”Grok, Jurgeli 2023”

By Naujienos, Renginių atgarsiai
Sausio 30 d. kultūros centre vyko giliausias lietuvybės puoselėjimo šaknis turintis renginys - Aukštaitijos kaimo kapelų šventė - varžytuvės „Grok, Jurgeli 2023“ atrankinis turas. Šįmet biržiečius linksmino ir tarpusavyje varžėsi 6 kapelos: Radviliškio rajono Baisogalos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Žvangulis“ (vad. V. Malinauskas), Biržų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Širvėna“ (vad. R. Kudelkienė - Misevičė), Ignalinos rajono kultūros centro kaimo kapela „Ringė“ (vad. F. Skačkauskienė), Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“ (vad. R. Grikšelis), Zarasų rajono Samanių tradicinė kapela (vad. A. Trumpa) ir Panevėžio rajono Tiltagalių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ (vad, I. Švedko). Šventėje svečio teisėmis dalyvavo Kauno rajono Kulautuvos pagrindinės mokyklos Batniavos sk. vaikų kapela „Karklynėlis“ (vad. R. Aleknienė).
Kurios iš 6 renginyje dalyvavusių kapelų vyks į šių metų spalio mėnesį Kaune vyksiantį respublikinį turą sprendė ir klausytojai, ir kompetentinga komisija iš keturių asmenų: savivaldybės mero Vyto Jarecko, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto sk. vyr. specialistė Lina Vireliūnienė, Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius ir ilgametė Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos direktorė Rima Zuozienė.
Taigi, į finalinį „Grok, Jurgeli“ buvo atrinktos dvi kapelos. Klausytojų simpatijas pelniusi Biržų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Širvėna“ (vad. R. Kudelkienė - Misevičė) ir komisiją sužavėjusi Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“ (vad. R. Grikšelis).
Sveikiname išrinktuosius ir linkime sėkmės tolimesnėse kovose už geriausiųjų titulus!