Naujienos

Liepos 23-osios popietę Biržų kultūros centro folkloro puoselėtojai pakvietė į Mieleišių koplyčią, kur vyko renginys skirtas A. Sabaliausko – Žalios Rūtos 150-osioms gimimo metinėms. Renginys pavadinimu „Suminjoja geri svečė“, po neilgai trukusio sutartinių pristatymo, įgavo sutartinių rato formą. Rate dalyvavo Biržų folkloro ansamblio „Saulala“ kanklininkai Pijus Gurskas ir Simas Tatoris (vad. Nijolė Kaulinienė), BKC Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ (vad. Aušra Butkauskienė), BKC folkloro ansambliai „Dijūta“ ir „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė) ir kiti. Ratui vadovavo netikėta, bet visus susirinkusius labai nudžiuginusi viešnia iš Vilniaus – dr. Daiva Vyčinienė, etnomuzikologė, sutartinių grupės „Trys keturiose“ vadovė.

Adolfas Sabaliauskas, kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas, suomių epo „Kalevala“ vertėjas į lietuvių kalbą, plačiausiai žinomas slapyvardžiu Žalia Rūta (kiti slapyvardžiai: K.A.S., A. Sab., Laumė, Kuršo Lietuvninkas, Kuršo Lietuvis, Radviliškietis, Radviliškėnas) gimė 1873 m. rugsėjo 3 d., (senuoju stiliumi rugpjūčio 23 d.) Krikščiuose, Biržų valsčiuje, mirė 1950 m. sausio 14 d. Kaune, palaidotas Mieleišių koplyčioje. Nuo 1893 m. pradėjo užrašinėti liaudies dainas ir šį darbą tęsė visą gyvenimą.

Mintimis apie Adolfą Sabaliauską – Žalią Rūtą pasidalino Rima Binkienė. Rima pristatė jo kūrybą, kalbėjo apie nuopelnus Biržų kraštui – asmeninėmis lėšomis pastatytą koplyčią Mieleišiuose, jo surinktus, užrašytus ir ateinančioms kartoms paliktus neįkainojamus dainų ir sutartinių rinkinius, kuriuos, beje, galima rasti Biržų krašto muziejuje „Sėla“, ir iš kurio mokosi ne tik Biržų krašto mėgėjų meno vadovai, pedagogai, bet ir folkloro puoselėtojai iš visos Lietuvos. Keletą žodžių susirinkusiems tarė ir dar viena netikėta šio renginio viešnia iš sostinės – dr. Austė Nakienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, kuri su bendradarbių ir bendraminčių komanda atvyko iš Pasvalio krašte vykdomos ekspedicijos.

Šio subtilaus ir prasmingo renginio sumanytoja, organizatorė ir vedėja Jūratė Garnelienė, BKC meno vadovė. Biržų krašto senosios muzikos puoselėtoja ne kartą yra sakiusi, kad daina gyva ne knygose, o tuomet, kai ji perduodama iš lūpų į lūpas. Šis renginys, puikiausias to pavyzdys – mainai įvyko, nes dainavo visi susirinkusieji – ir jauni, ir vyresni.

Nuoširdžiai, už pagalbą organizuojant renginį, dėkojame Anglininkų bendruomenei ir Redai Arnašienei.

Siekiant užtikrinti tradicijų perdavimo iš kartos į kartą tęstinumą, jau greit – rugsėjo 2 d., Biržuose vyks tarptautinis folkloro festivalis, kuris taip pat bus skirtas Adolfo Sabaliausko – Žalios Rūtos kūrybos ir palikimo pristatymui – jo 150 metinėms paminėti ir įprasminti. Lauksime visų besidominčių šia iškilia asmenybe, jo kultūriniu palikimu.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Biržų kultūros centro folkloro kolektyvai „Siaudela“ ir „Dijūta“ kartu su vadove Jūrate Garneliene (renginio vedėja), liepos 15 d. vakarą visus visus, didelius ir mažus, šiaurės Lietuvos gyventojus pakvietė į „Naktigonę“, į Drąseikių kaimo žirgyne vykusį renginį, kurio metu buvo galima pasigrožėti arklais, jų programa, paklausyti Centro kolektyvų koncerto. Renginio vedėja kažkam priminė, o kažkam pirmą kartą papasakojo apie tai, kas gi toji naktigonė, kada, kur ir kaip ji vykdavo.

Naktigonė – ne taip senai išnykusi lietuvių ūkininkavimo tvarka vasaros ir rudens laikotarpiu per naktį ganyti kaimo arklius ir galvijus. Naktigoniai arkliais sujodavo į vieną būrį ir likdavo su jais iki pat ryto. Nuo plėšrūnų ir ilgapirščių saugomi arkliai per naktį galėdavo ir sočiai prisiėsti, ir pailsėti. Naktinės ganiavos prasidėdavo ganykloms pradžiuvus, o kartais tik antroje vasaros pusėje, kada paaugdavo kumeliukai, ir baigdavosi rudenį. Naktigoniais buvo bernai, pusberniai, piemenys, rečiau pats šeimininkas. Kartais į naktigonę leisdavosi ir merginos. Iki šienapjūtės arklius ganydavo pamiškėse arčiau kaimo, sužėlus atolui – pievose. Po rugiapjūtės, kai nebebūdavo skubių kasdieninių darbų, į tolimesnes pamiškių ganyklas naktigoniai išjodavo kelioms savaitėms. Iki saulei patekant ganydavo pasikeisdami: vieni ilsėdavosi, kiti budėdavo. Kad turėtų kur pasislėpti nuo lietaus, pailsėti, naktigoniai pasistatydavo palapines ar pašiūres. Ganydami dažniausiai kažką dirbdavo: pjaudavo lazdas, plėšdavo karnas, tošis, droždavo grėbliakočius, botkočius, pindavo pintines, rišdavo šluotas. Kad neužmigtų jie prisigalvodavo visokių veiklų: pasakodavo pasakas, baisius atsitikimus, minė mįsles, pokštaudavo, žaidė žaidimus, kūrendavo laužus ir juose kepdavo bulves, dainuodavo. Jų dainos labai dažnai sklisdavo toli toli per nakties tamsa nuklotas pievas.

Džiaugiamės, kad neįprastoje erdvėje surengta „Naktigonė“ sulaukė nemažo susidomėjimo, ypač šeimų su vaikais. Organizatoriai paskaičiavo, kad renginyje dalyvavo apie pusantro šimto žirgų ir arklių mylėtojų. Mažiausieji dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi galimybe paglostyti gyvą arklį, vyresnės mergaitės romiausiems pynė kasas, kai kas palepino kąsniu duonutės. Nemažiau už vaikus, vis rečiau buityje matomais gyvuliais, džiaugėsi ir jų tėveliai bei seneliai.

18 val. prasidėjusioje ir iki pat saulės laidos trukusioje „Naktigonėje“ koncertavo Germaniškio folkloro ansamblis "Vijoklis", N. Radviliškio senelių globos namų liaudiškos muzikos kapela "Santaka" (vad. Z.Beliakienė). Vabalninko folkloro ansamblis "Saulala" (vad. P. Matulis) savo programą pristatė kartu su Aloyzu Januliu, buvusiu Vabalninko kultūros namų režisieriumi ir meno vadovu. Neapsieita ir be Biržų kultūros centro folkloro ansamblių "Dijūta" ir "Siaudela" (vad. J. Garnelienė). Renginį paįvairino pasakotojos Lina Matuliauskienė ( Papilys), Palmyra Vengrienė ( Biržai). Kadangi renginys gerokai užtruko, tai išalkusius dalyvius pamaitino Šiekštininkų bendruomenė. Visus ištroškusius pagirdė, kvapniausios arbatos katilą užplikęs, Biržų regioninio parko vadovas Kęstutis Baronas. O renginio vinimi, turbūt, tapo Fryzų veislės žirgų pristatymas.
Atsisveikindami su Biržų žirgynu, visi dalyviai kartu, iš šieno nupynė bemaž natūralaus dydžio arklį. Nuo šiol jis puoš žirgyno teritoriją ir pirmas pasveikins atvykstančius.

„Naktigonę“ biržiečiams dovanojo Biržų kultūros centras ir Biržų Žirgynas.

Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė) birželio 26- liepos ­1 dienomis dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Suomijoje, Kuhmo mieste. Galimybę pristatyti Lietuvos ir Biržų krašto muzikinį paveldą – sutartines, instrumentinę muziką, dainas ir šokius „Siaudelai“ suteikė tarptautinis "Dainuojamojo paveldo kelio" projektas“, kuriame dalyvauja Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos etninės kultūros puoselėtojai. Lietuvą projekte atstovauja Vilniaus ir Biržų miestai. Biržų kultūros centras yra vienas iš projekto partnerių.

Pirmoji pažintis su "Dainuojamojo paveldo kelio" projekto organizatoriais įvyko Biržuose, Biržų pilies tvirtovėje. Svečiai tuokart domėjosi ir pačiais Biržais, ir lankytinomis vietomis, ir mūsų kultūriniu paveldu. Antrasis projekto partnerių susitikimas įvyko Rygoje, ten buvo sudėliotos projekto gairės ir būsimo renginio programa. Trečiasis susitikimas įvyko jau Suomijoje, Kuhmo mieste, keletą dienų trukusiame tarptautiniame folkloro festivalyje.

Kuhmo mieste vykusiame folkloro festivalyje dalyvavo 24 kolektyvai. „Siaudela“ įvairiose erdvėse pasirodė net 7 kartus. Įspūdingiausias iš jų įvyko Kuhmo kultūros centre ir truko daugiau nei valandą. Be to, festivalio metu vyko seminaras, kuriame „Siaudela“ pristatė ne tik kultūrinį, muzikinį paveldą, bet ir Biržų krašto lankytinas vietas, architektūrinį paveldą, turistams patrauklius objektus. Siaudeliečiai džiaugiasi, kad buvo sutikti labai šiltai ir su dideliu susidomėjimu. Kolektyvo žmonės pasakojo, kad ir patiems ši išvyka dovanojo begalę neišdildomų įspūdžių. Ypač įdomų buvo pažinti samių, udmurtų genčių etnokultūra, stiprų įspūdį paliko vengrų tradiciniai liaudies šokiai, renginio organizatorių rūpestingumas, draugiškumas.

Džiugu, kad vienas iš projekto renginių vyks Biržuose. 2022 m. projektui parašką pateikęs Biržų kultūros centras gavo finansavimą tarptautiniam folkloro festivaliui, skirtam vertėjo, poeto, tautosakininko, kanauninko A. Sabaliausko – Žalios Rūtos 150-sioms gimimo metinėms paminėti „Linksmis sodžis ir spakainas, mes dainuosim be atmainos“. Pažymėtina, kad A. Sabaliauskas – Žalia Rūta turėjo gana artimas sąsajas su Suomija. Jis, bendradarbiaudamas su suomiu tautosakininku A. R. Niemiu parengė rinkinį „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“. A. Sabaliauskas – Žalia Rūta į lietuvių kalbą iš suomių kalbos išvertė suomių nacionalinį epą „Kalevalą“. Beje, net penkiasdešimtyje runų apdainuotoji Kalevala yra visai šalia Kuhmo miesto. Siaudeliečiai šios kelionės metu aplankė epe apdainuotą vietovę, sudalyvavo dvi valandas trukusioje programoje ir turėjo galimybę išklausyti keletą runų originalo kalba.

„Siaudelos“ kolektyvo žmonės dėkoja organizatoriams už nepamirštamas patirtis, žinias, užsimezgusias draugystes, bei tikisi, kad pažintis tęsis dar ilgai ir bus prasminga visiems šio projekto dalyviams.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienai Biržų kultūros centras skyrė du renginius, kurie nejučia įsiliejo vienas į kitą. Pirmiausia nuskambėjo dainuojamosios poezijos festivalis „Skambantis vakaras“, kuris šįmet dovanojo 3 valandų programą ir pritraukė rekordinį skaičių klausytojų, o 21 val. visi susirinkusieji kartu su atlikėjais sugiedojo Lietuvos himną.

Liepos 6-osios vakarą lauko scenoje pasirodymus surengė jaunosios biržietės Gustė Šeškaitė ir Danielė Černiauskaitė, patyrę dainuojamosios poezijos atlikėjai Vigilija Frankienė ir Leonidas Čiudaras, Laimutė ir Artūras Aukštuoliai, jų draugai iš Šiaulių – Gitana ir Giedrius Morkiai, Jūratės Garnelienė, Eduardas Juknevičius, nuo karo baisybių Lietuvoje prieglobstį radusi ukrainietė Liudmyla Ross ir Leonido Čiudaro vadovaujama Biržų kultūros centro dainuojamosios poezijos studija. Koncerto vinimi tapo grupės „Baltos varnos“ pasirodymas, o festivalį apvainikavo visų dalyvių kartu su Biržų kultūros centro moterų choru „Agluona“ (vad. Ieva Morkūnaitė) sugiedotas Lietuvos himnas.

Festivalis „Skambantis vakaras“ pirmą kartą nuskambėjo prieš 4 metus. Jo sumanytoja ir organizatorė nuo pirmojo festivalio yra renginių režisierė Gytė Rožėnienė. Jos idėja tuokart entuziastingai palaikė buvęs kolega, dainuojamosios poezijos atlikėjas Kąstytis Petryla. „Šiandien itin džiaugiamės, kad nepabūgome ir net nesuabejoję atsivėrėme naujai idėjai, kuri labai greit prigijo ir tapo vienu iš svarbiausių, svariausių ir laukiamiausių Biržų kultūros centro renginių“, – festivalio sėkme, atlikėjų ir klausytojų gausa džiaugėsi jo sumanytoja.

Nuoširdžiausią AČIŪ tariame visiems „Skambančio vakaro“ atlikėjams ir klausytojams! AČIŪ visiems kartu ir iš širdies traukusiems Tautišką giesmę!

Joninės arba Rasos – džiugiausia vasaros šventė. Ją organizuojantys kultūros darbuotojai kasmet stengiasi apjungti tradicijas ir dabartį. Todėl ir šią Joninių naktį buvo pinami ir plukdomi vainikai, deginami laužai, vyko įvairios rungtys, žaidimai, akcijos ir atrakcijos, skirtos tiek vaikams, tiek suaugusiems. Senųjų sutartinių skambesį, prosenelių dainas keitė pašėlę pop muzikos atlikėjai.

Gausiai susirinkusius Joninių šventės dalyvius ir visus Jonus bei Janinas pasveikino LR seimo narys Valdemaras Valkiūnas ir Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius. Meras ne tik palinkėjo smagiai pašėlti, padūkti, nusiprausti rasoje, kad visus metus susirinkusieji būtu sveiki, stiprūs ir laimingi, bet ir uždegė pagrindinį šventės akcentą – Joninių laužą.

Visus biržiečius, miesto svečius kartu pasiausti, pasilinksminti ir palydėti trumpiausią naktį šįmet pakvietė Biržų kultūros centro kolektyvai: „Dijūta“ (vad. Jūratė Garnelienė), „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė), „Dijūta“ (vad. Jūratė Garnelienė), senjorų kolektyvas „Šaltinis“ (vad. Lina Januševičienė), liaudiškos muzikos kapela „Širvėna“ (vad. Rūta Kudelkienė–Misevičė), modernaus folkloro grupė „Navija“ (vad. Rūta Kudelkienė–Misevičė), solistė Jūratė Garnelienė ir Linos Januševičienės bei Richardo Mikšio duetas. Joninių koncertą apvainikavo grupė „Lietuvaičiai“.

Dėkojame Biržų kultūros centro kolektyvams už smagią Joninių šventę. Dėkojame ir renginio partneriams Biržų savivaldybei ir Biržų autobusų parkui.

Birželio 3-4 dienomis Biržų kultūros centro Papilio kultūros namuose įvyko 5-oji respublikinė mėgėjų teatrų šventė "Vaidintojų atžalynas". Per dvi dienas šio krašto teatro mylėtojams buvo pristatyti 5 spektakliai.

Birželio 3 d. šventė pradėjo mūsų artimiausių kaimynų iš Saločių kultūros namų (Pasvalio r.) pasirodymu. Jie naujokai mėgėjų teatrų judėjime ir tai buvo pats pirmas spektaklis, kuris buvo parodytas viešai. Saločių mėgėjų teatro žmonės suvaidino spektaklį pagal Vitos Vorienės pjesę „Gyvenimas – mokykla“. Šią premjerą pastatė teatro vadovė ir režisierė Ingrida Užubalė. Nors yra sakoma, kad pirmas blynas visada prisvilęs, bet salotiškiams, šis posakis tikrai negalioja. Nuo pat pirmųjų žingsnių Papilio scenoje aktoriai pavergė žiūrovus ir nepaleido iki paskutinio sakinio. Salė ūžė, kvatojo, juokėsi.

Antri tądien vaidino aktoriai iš Alksniupių kultūros namų – mėgėjų teatras „Pilnatis (Radviliškio r.). Jie pristatė komediją "Ach tos moterys..." pagal Juozo Gurauskio pjesę "Šalaputris" ir Rubenso Činariovo pjesę "Brangusai pabučiavimas". Spektaklio režisierė Laima Didžbalienė. Pasirodymas žiūrovus sužavėjo ne tik aktorių vaidyba, bet ir scenografija, ir kostiumų grožiu.

Paskutinieji tądien pasirodė aktoriai iš Veiverių kultūros centro – mėgėjų teatras "Vaivora" (Prienų r.). Jie parodė Virginijos Samuolienės komediją suaugusiems "Langai". Virginija Samuolienė pati savo komediją ir režisavo. Žiūrovai ir tuokart galėjo pasidžiaugti puikia vaidyba, aktualia tema, tad ir žiūrovų emocijos liejosi laisvai.

Pertraukų metu tarp spektaklių grojo fantastiška kaimiškos muzikos kapela „Vyžuonta“ (vad. Elinga Astrauskienė) iš Juodupės (Rokiškio r.).

Birželio 4 d. Papilio ir aplinkinių vietovių žiūrovai išvydo dar du spektaklius. Pirmosios pasirodė viešnios iš Rokiškio r. – Bajorų „Vidurdienio damų“ moterų klubas pristatė spektaklį – skaitymus „8 stotelės iš rašytojos gyvenimo“. Neįprastos formos spektaklio, pagal Onos Pajėdaitės atsiminimų knygą „Ji buvo Simonaitytė“ scenarijaus autorė ir režisierė Nijolė Čirūnienė. Simboliška, kad spektaklis dedikuotas Ievos Simonaitytės metams.

Antrasis birželio 3 d. ir paskutinis šventės pasirodymas buvo Papilio kultūros namų ir asociacijos „Boriso Dauguviečio teatras“ suvaidinta komedija „Gyvenimo staigmenos“. Spektaklio režisierė Vita Vorienė. Nuotaikingas pasirodymas ir vėl žiūrovams dovanojo daug gerų emocijų, džiugių akimirkų, juoko.

Renginio organizatoriai prisimena, kad prieš penkerius metus, į pirmąją respublikinę mėgėjų teatrų šventę Papilyje, pasikvietė teatrą Giraitė iš Matuizų (Varėnos r.). O į vėlesnes šventes kvietė jau du kolektyvus ir būtinai patys vaidino pristatydami premjerinį spektaklį. O šiais metais buvo nutarta, kad atėjo laikas šventei išsiplėsti. Galvojant apie žiūrovą ir nenorint į vieną dieną sugrūsti daug spektaklių buvo nutarta šventei skirti dvi dienas. Idėja pasiteisino, nors buvo pristatyta daugiau spektaklių, bet šventė žiūrovų neišvargino, o va, gerų emocijų dovanojo kur kas daugiau.

Šventės sumanytoja ir pagrindinė organizatorė Vita Vorienė pasakojo, kad didžiausias iššūkis yra repertuaro sudarymas. Nors jis planuojamas gerokai iš anksto, kruopščiai derinimas su kolektyvais, „bet derink nederinęs, gyvenimas dažnai keičia mūsų planus. Tada tenka viską „perplanuoti“ iš naujo“, – sako Vita Vorienė. „Be abejo, kad šventė sklandžiai vyktų, reikia padaryti daug parengiamųjų darbų, tinkamai jai pasiruošti. Daug ko reikia, ko žiūrovai nemato. Visada turime ištikimų mūsų šventės rėmėjų - Papilio bendruomenę ir Audrutę Vilemienę, kuri valgydina mūsų svečius, galima sakyti už „ačiū“. Šiais metais prie šventės rėmėjų prisidėjo verslininkas Vidas Kavaliauskas – parduotuvės Biržuose „Tortai, bandelės kava“ savininkas ir Violeta Drevinskienė – grožio salono Violetos Kaprizas šeimininkė. Visiems mūsų rėmėjams – nuoširdžiausias ačiū“, – dėkojo Vita, nepamiršdama didžiausių pagalbininkų – mėgėjų teatro „Vaidintojų atžalynas“ aktorių, kurie buvo ir rėmėjai, ir organizatoriai, ir vaidintojai.

Visiems labai džiugu, kad Papilio sk. tradicija – mėgėjų teatro šventė "Vaidintojų atžalynas" kasmet sulaukia didelio papiliečių susidomėjimo ir palaikymo, nuoširdžių plojimų, kad geba nustebinti, pralinksminti, prajuokinti, kartais, gal būt, priverčia ir susimąstyti.

Pasibaigus paskutiniam šventės spektakliui Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius taip pat padėkojo visiems prisidedantiems prie prasmingų Papilio kultūros namų tradicijų formavimo ir puoselėjimo. Atskiri padėkos žodžiai, ir puokštė gėlių, buvo skirti pagrindinei šventės organizatorei Vitai Vorienei.

Birželio 3 d. nuskambėjo 51-oji armonikininkų šventė „Aukštaitijos armonika 2023“. Šįmet giliausias tradicijas puoselėjančiame Biržų kultūros centro renginyje dalyvavo 14 armonikininkų. Į sceną kilo armonikos virtuozai iš Vilniaus, Raseinių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio ir, žinoma, Biržų. Džiugu, kad sulaukėme dalyvių ne tik iš Aukštaitijos, bet ir iš kitų Lietuvos etnografinių regionų.

Organizatoriai itin džiaugiasi, kad šventės programą kasmet praturtina jauni armonikininkai. Šįmet jauniausiais atlikėjais tapo šešiolikmetis Audrius Poškus ir septyniolikmetė jo sesuo Skaistė Poškutė iš Linkuvos (Pakruojo rajonas). Tiesa, Skaistė yra tikra „Aukštaitijos armonikos“ senbuvė, o štai jos brolis ir armonika groja vos antrus metus, ir į šventę Biržuose atvyko pirmą kartą. Pirmą kartą šioje šventėje dalyvavo ir daug gerų emocijų dovanojęs vilnietis Fulgentas Jaliniauskas, bei meistriškumu nustebinęs mūsų krašto atstovas Leonas Bičiūnas.

Dideles klausytojų simpatijas pelnė šeimyninis armonikininkų duetas – Stasė Pociuvienė ir Stasys Pocius iš Pasvalio. Daugelio širdis nudžiugino vyriausiojo ir nuolatinio dalyvio, 90-mečio biržiečio Romo Sinicos pasirodymas. Salė, kaip visad, draugiškai pasveikino šventės senbuvę Nijolė Žiaunienė iš Pakruojo ir biržietį Vytautą Kavaliauską.

Renginio vedėja, Biržų kultūros centro meno vadovė Jūratės Garnelienė, apgailestavo, kad šįmet šventėje nedalyvavo ištikimiausi jos dalyviai – biržietis Leonas Petronis ir vienas iš armonikininkų varžytuvių Biržų krašte įkvėpėjų, Ramongalių kaimo muzikantas Jonas Kariniauskas. Nors salėje buvo, bet ant scenos neišvydome ir dar vieno nuolatinio dalyvio, armonikos virtuozo, publikos numylėtinio, biržiečio Jono Balčiūno.

Sveikinimo žodį šventės „Aukštaitijos armonika 2023“ dalyviams ir klausytojams tarė LR seimo nario Valdemaro Valkiūno padėjėja Gražina Paulauskienė. Visus susirinkusius pasveikino ir ilgametė šio renginio vedėja Gražina Dagytė.

Armonikininkams muzikinius kūrinius dovanojo ir šventinę nuotaiką kartu kūrė Biržų kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Dijūta“ ir Obelaukių skyriaus vokalinis ansamblis „Obela“ ( vad. J. Garnelienė), bei III amžiaus universiteto skaitovės ( vad.G. Rožėnienė).

Esame labai dėkingi šventės „Aukštaitijos armonika 2023“ rėmėjams – UAB "Biržų duona" ir ūkininkei Vaidutei Stankevičienei.

Birželio 1 d. mažuosius biržiečius, jų tėvelius, senelius pakvietėme paminėti Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir kartu pasveikinti vėl sugrįžusią vasarą.
Visus vaikus, vyresnius ir mažesnius, susirinkusius Biržų kultūros centro kiemelyje, su Jų švente pasveikino skirtingus pasakų personažus įkūniję kultūros darbuotojai, Biržų r. savivaldybės mero patarėja Lilija Vaitiekūnienė ir Biržų r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto sk. vedėjas Eugenijus Januševičius.
Tradicinę, birželio 1 d. organizuojamą šventę vaikams, šįmet padėjo sukurti Vlado Jakubėno muzikos mokyklos jaunieji atlikėjai, lopšelių darželių „Genys“, „Rugelis“ „Vyturėlis“, „Ąžuoliukas“, „Drugelis“ mažieji dainorėliai ir šokėjai, bei „Kaštonų“, „Aušros“ ir „Atžalyno“ pagrindinių mokyklų mokiniai, Biržų kultūros centro kolektyvai „Blėkvaris“, „Dijūta“, Obelaukių sk. vaikų ansamblis „Obelėlė“. Visi šie atlikėjai gausiai susirinkusiems šventės dalyviams skyrė savo nuostabiausius muzikinius numerius.
Šįmet Tarptautinę vaikų gynimo dieną paminėjome džiugiai ir triukšmingai. Buvo daug dainų, šokių, vyko piešimo ant grindinio konkursas, vaikai galėjo linksmai pašokinėti ant pripučiamo batuto, paragauti saldžios vatos, pažaisti ir pašokti su Kake Make, sudalyvauti linksmose estafetėse, kurias pravedė Biržų rajono socialinių paslaugų centro Vaikų globos centro specialistės ir Biržų visuomenės sveikatos centro darbuotojos.
Dar sykį sveikiname visus mažuosius biržiečius su prasidėjusia vasara ir linkime saugių vasariškų pramogų, daug patirčių ir pažinčių, daug žaidimų, maudynių, šėlsmo ir juoko. Sveikiname ir suaugusiuosius, o jiems linkime niekada nepamiršti savo įsipareigojimų mažiesiems – globokime, saugokime, gerbkime, mylėkime savo atžalas, nes vieną dieną, viskas mums sugrįš atgal su kaupu.

Savaitgalis prabėgo, o Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvo „Verpetas“ (vad. Danguolė Kalkienė) šokėjai vis dar gyvena įspūdžiais iš Garliavos, kur dalyvavo XVII respublikiniame vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvų festivalyje “Atdarykime vartelius 2023”.
Festivalyje dalyvavo net 15 šalies vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvų: „Volungė“ iš Kėdainių, „Varūna“ iš Jonavos, „Ringis“ iš Prienų, „Ave Vita“ iš Kauno, „Miestelėnai“ iš Panevėžio, „Rokai“ iš Samilų, „Ąžuolas" ir "Tauškutis" iš Garliavos, „Džiaukis" iš Domeikavos, „Gojus“ ir „Baltoji Pavana“ iš Anykščių, „Laukiva“ iš Laukuvos (Šilalės raj.), „Gaja" iš Ignalinos, „Aukštuva“ iš Aukštadvario ir Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvo „Verpetas“.
Festivalyje “Atdarykime vartelius 2023” dalyvavę „Verpeto“ šokėjai, ne tik į viens kitą pasižiūrėjo ir save parodė, bet ir atliko dar vieną labai svarbią misiją t.y. savo naujuosius draugus - tautinių šokių kolektyvą "Ąžuolas" pasveikino su gražiu 20 metų jubiliejumi.
Lietuvių liaudies šokių šventė prasidėjo įspūdinga visų kolektyvų eisena nuo Šimtmečio parko Garliavos gatvėmis. Vėliau šokėjai sugužėjo į Kaimynystės parką, kur šokių aikštelėje savo programas pristatė visi kolektyvai. Buvo labai smagu stebėti, kaip per liaudišką šokį, atsiskleidžia įvairių Lietuvos etnografinių regionų tradicijos bei papročiai.
„Buvo labai graži šventė, kurioje sutikome senus savo draugus ir užmezgėme naujas pažintis“, – džiaugiasi „Verpeto“ šokėjai.