Audra Dambrauskienė

Ką tik baigėsi visa eilė edukacinių užsiėmimų „Užgavėnių tradicijos, kaukių gamyba“. Vienas ryškiausių šio užsiėmimo akcentų yra kūrybinės dirbtuvės, kuriose, ir šį kartą ir vaikai ir suaugusieji galėjo tobulinti savo meninius gebėjimus bei kūrybiškumą.

Edukacinio užsiėmimo „Užgavėnių tradicijos, kaukių gamyba“ dalyviai susipažino su Užgavėnių tradicijomis, dalinosi patirtimi, dainavo Užgavėnių dainas, šoko tradicinius šokius ir ratelius, žaidė Užgavėnių žaidimus. Taip pat kūrė instrumentines kapelas ir gamino tradicines Užgavėnių kaukes. Iš viso įvyko 6 edukacijos, kuriose dalyvavo net 79 dalyviai.

Mūsų edukaciniai renginiai tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir bendruomeniškumo stiprinimo priemone. Džiaugiamės, kad šie užsiėmimai įkvepia vaikus, jaunimą ir suaugusius mokytis, kurti ir atrasti naujus pomėgius.

Biržų kultūros centras edukacinius renginius organizuoja visus metus. Kai kurie iš jų teminiai ir vyksta tik Advento, Kalėdų, Užgavėnių, Velykų ar Jurginių laikotarpiu. Tačiau, yra visa eilė edukacinių renginių, kuriuos galima užsisakyti bet kokiu interesantams tinkamu metu, tai – „Kelionė į liaudies muzikos instrumentų pasaulį”, „Biržų krašto liaudies dainos, sutartinės, šokiai ir rateliai”, „Aukštaitiškos eglinės, dvinytės juostos pynimas”. Visos jos skatina pažinti Biržų krašto etninę kultūrą, tradicijų autentiškumą, praturtina žiniomis apie senuosius muzikos instrumentus, liaudies amatus, ugdo kūrybiškumą, bendravimo įgūdžius, praturtina dalyvių kasdienybę bei atveria duris naujoms galimybėms.

Šiuo metu kaip tik renkamos grupės į edukacinius užsiėmimus „Velykų papročiai, kiaušinių marginimas“. Užsiėmimų metu sužinosite įdomiausias šv. Velykų istorijas, kalbėsime apie šios šventės tradicijas, margučių spalvas ir raštų reikšmes. O svarbiausia – patys nusimarginsime unikaliausius velykinius margučius! Ši edukacija – tai puiki galimybė lavinti kūrybiškumą, stiprinti ryšį su savo kultūra ir istorija bei puoselėti pagarbą tradicijoms, o taip pat ugdyti bendruomeniškumą, draugiškumą ir toleranciją vieni kitiems.
Kadangi esame biržiečiai, kviesime atrasti ir išbandyti raštus, būdingus būtent šiam kraštui. Kviečiame kartu saugoti kultūrinį palikimą, kad galėtume senąsias tradicijas perduoti ateities kartoms!

Norint patekti į bet kurią Jūsų pasirinktą edukacinę programą, reikia surinkti grupę (darželio grupę, mokyklos klasę, senjorų kolektyvą ir t.t.). Registracija vykdoma el. paštu: garneliene@gmail.com

Maloniai kviečiame!

Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus darbuotojų entuziastingai puoselėjama šokių šventė šiemet pasiekė naują rekordą – joje dalyvavo net 12 įvairių šokių žanrų moterų kolektyvų iš Biržų, kitų Lietuvos rajonų, taip pat Latvijos ir Estijos.

Festivalio scenoje pasirodė įvairūs kolektyvai ir atlikėjai, suteikę renginiui išskirtinį žavesį. Tarp jų – Irina Panina iš Rygos (Latvija), Parnu (Estija) moterų šokių kolektyvas „Parlike“ (vad. Jelena Vaganova), Pasvalio kultūros centro Diliauskų skyriaus moterų šokių grupė „Klumpė“ (vad. Audra Streikienė), Kupiškio kultūros centro linijinių šokių kolektyvas „Sidabrinė ledi“ (vad. Nikita Zimin), Žagarės kultūros namų šokių kolektyvas „Sagera“ (vad. Viktorija Rimdžiūtė), Tribal šokių studija „Samai“ (vad. Rasa Kriaučiūnė), Rokiškio rytietiškų šokių studija „Ya Elbi“ (vad. Giedra Adomaitienė), Runadales (Latvija) Daugiafunkcio centro kultūros skyriaus moterų šokių kolektyvas „Ir varianti“ (vad. Aiga Vangale), Grenctalės (Latvija) kultūros namų šokėjų kolektyvas „Rota“ (vad. Santa Zemite), Biržų kultūros centro Ramongalių skyriaus moterų šokių kolektyvas „Šokoladas“ (vad. Dalia Baltrušaitienė) bei festivalio šeimininkės – Biržų kultūros centro Nausėdžių skyriaus moterų šokių grupė „Liepa“ (vad. Irina Šakuro). Iš viso ant scenos pasirodė net 113 šokėjų, sukūrusių spalvingą ir įspūdingą programą.

Festivalio pabaigoje sveikinimo žodį gausiam šokėjų būriui tarė LR Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė. Ji padėkojo Nausėdžių kultūros namų šeimininkėms, šio renginio organizatorėms, už nuostabų reginį ir įteikė padėkos raštą. Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius taip pat išreiškė padėką organizatoriams ir visiems dalyviams, įteikė simbolines padėkas ir saldžias dovanas.

Pirmasis festivalis „Jorilija“ įvyko kovo 8 d. – tarptautinę Moters dieną, ir yra skiriamas šiai dienai paminėti. Organizatoriai puoselėja gražią tradiciją – kiekvienai šventės dalyvei įteikti po ryškiaspalvį moteriškumo simbolį – gėlės žiedą. Tad, šiemet taip pat buvo pasirūpinta, kad gėlių pakaktų visoms festivalyje dalyvavusioms moterims ir merginoms.

Šis festivalis tapo ne tik šokių švente, spalvingu reginiu, bet ir jaukia bendrystės akimirka, apjungusia skirtingų šalių bei kultūrų moteris. Tikime, kad įspūdinga festivalio programa įkvėpė dalyvius ir žiūrovus, o skleidžiama energija lydės visus iki kito pavasario, kai vėl susitiksime VI tarptautiniame moterų šokių grupių festivalyje „Jorilija“.

Pasak šventėje pabuvojusių mūsų šokėjų, į renginį sugužėjo kolektyvai iš įvairiausių Lietuvos kraštų. Scenoje sukosi poros iš Jonavos („Varūna), Ignalinos („Gaja“ ir „Lugnė“), Elektrėnų („Vijūras“), Kauno („Pušinėlis“), Marijampolės („Jotvingis“). Svečius svetingai priėmė Raudondvario kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjo Malūnėlis“ ir jų vadovė Jolanta Zizienė. O renginį vedė aktorė ir dainininkė Neringa Nekrašiūtė.

„Verpetas“ – veiklus ir draugiškas kolektyvas vedamas atsidavusios savo pašaukimui vadovės Danguolės Kalkienės, su meile ir atkaklumu puoselėja krašto kultūrą bei lietuvių liaudies šokio grožį. Kiekviena verpetiečių iniciatyva tampa dar viena šviesia gija krašto garsinimo audinyje – džiaugiamės tuo!

Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Krikščionims tai yra gavėnios – priešvelykinio pasninko ir atgailavimo laikotarpio – išvakarės. Daugelyje šalių jos švenčiamos kaip karnavalas. Lietuviškos Užgavėnės – tai seniausių apeigų ir žaidimų, kurių metu susitinkama su mirusiųjų vėlėmis ir gamtos dievybėmis, tradicija.

Na, o tradicinės biržietiškos Užgavėnės - šventė, per kurią taip pat triukšmingai stengiamės išvyti žiemą ir kviestis ateiti pavasarį. Šventė, kurios metu būtinai kuriame didžiulį laužą ir deginame Gavėną, rengiame žūtbūtinę Kanapinio ir Lašininio kovą.
Nors, regis, šių metų Užgavėnės nelabai jau ir buvo reikalingos, nes žiema tarsi praėjo pro šalį, lengvai grybžtelėjusi lediniais nagučiais ir pažėrusi saują, kai kur dvi, sniego. Kita vertus, žiema visada gali užgriūt neįspėjus, tai, kad taip nenutiktų ir balandį netektų bristi per pusnynus, kovo 4-osios vakarą kvietėme susibėgti ir užkirsti kelią visoms žiemos grįžimo galimybėms. Nes, kaip ten bebuvę, kalendorius kasdien verčia lapus, saulutė kas rytą kyla vis aukščiau ir artina pavasarį...

Salėje, kurioje vyko renginys, buvo sukurta jauki atmosfera – klausytojai patogiai buvo įkurdinti prie staliukų, o ant stalų degė žvakės. Renginio organizatoriams puikiai pavyko susieti jaukumą, dainą, šokį, muziką ir maloniai nuteikiančią bendrystę. Jautrumu ir romantiškais garsais prisodrinta erdvė nuteikė svajingai ir kvietė pasinerti į prisiminimus.

Programoje skambėjo ir žinomi, ir niekad negirdėti romansai. Juos atliko dainorėliai iš Pasvalio kultūros centro Daujėnų, Vaškų ir Raubonių skyrių, Plungės Kultūros centro Kulių skyriaus ir Biržų kultūros centro Pačeriaukštės skyriaus. Šokių intarpais koncertą praturtino Kupiškio kultūros centro šokėjai.

Be to, klausytojai buvo vaišinami įvairiais užkandžiais, kuriuos maloniai pateikė renginio draugai. Vaišias į stalą tiekė visa padavėjų komandą, vyko Pačeriaukštės bendruomenės produkcijos degustacija.Toks dėmesys smulkmenoms padėjo sukurti šiltą ir draugišką atmosferą, kurioje visi galėjo mėgautis vakaro nuotaika ir dalintis įspūdžiais su kitais.