Biržų kultūros centro modernaus folkloro ansamblis „Navija“ švenčia 10 metų kūrybinės veiklos sukaktį

By 2021-10-26 29 lapkričio, 2021 Naujienos
Spalio 26-oji – modernaus folkloro ansamblio „Navija“ (vadovė Rūta Kudelkienė-Misevičė) gimtadienis.
Dainuoja savo malonumui
Daugeliui biržiečių spalio 26-oji yra eilinė rudens diena. Kur kas kitaip pasakytų grupelė bendraminčių, prieš dešimtmetį susibūrusių į folkloro, sakralinės ir kartu šiuolaikinės muzikos kolektyvą. Į pirmąją repeticiją jie susirinko 2011-ųjų metų spalio 26-osios vakarą. Taip svajonės ėmė virsti konkrečiais darbais – gimė modernaus folkloro ansamblis „Navija“ (išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „naujas, nauja“). Repeticijos ir koncertai šių žmonių nevargino, jie tuomet tvirtino kolektyve besijaučiantys lyg būtų viena didelė šeima, dainuojanti savo malonumui.
Keitėsi dainos, žmonės, vietos
Pirmąjį kartą biržiečiams „Navija“ pasirodė tų pačių metų Kalėdiniame koncerte, vykusiame Biržų kultūros centre. Šiltai sutikti kraštiečių, ansambliečiai greitai prisistatė ir kitų rajonų klausytojams.
Navijiečiai, švęsdami vienerių metų gyvavimo jubiliejų, džiaugėsi dalyvavę ne tik tarpregioniniame, bet ir tarptautiniame folkloro festivalyje.
Per dešimtmetį ant scenos koncertuota apie šimtą kartų. Keitėsi žmonės, dainos, vietos. Pradžioje kolektyve buvo devynios dainininkės ir joms akomponuojanti ritmo grupė (bosinė gitara, ritminė gitara, klavišiniai, būgnai), kuriai muzikuoti padėdavo instrumentalistai, groję kanklėmis, klarnetu, smuiku ir birbyne. Į Amžinybę iškeliavus Faustui Maruškai, daug kas keitėsi – teliko vokalinė grupė, kuriai akomponavo Gražvidas Varkalys, Alvidas Kavaliauskas ir dabar jau šviesios atminties Rolandas Dejevas.
Jubiliejų švenčiančioje grupėje vyrų nebėra, užtat kolektyvas turi skaitovę, Biržų krašto literatę Ritą Venckūnienę. Pasirodymuose skamba poezija ir apie trisdešimt lietuvių liaudies dainų. Į koncertus ateina ir žilagalvės močiutės, ir vidutinio amžiaus žmonės, ir jaunimas, kuriam patinka tiek liaudies dainos, tiek klubinė muzika.
Repeticijos – dvasios puota
„Repeticijos ir pasirodymai – tikra sielos puota“, – sako kolektyvo skaitovė Rita Venckūnienė. Ją žavi tai, kad žmonės mėgaujasi tuo, ką daro. Jei repeticijos yra sunkus, bet pasitikėjimo vienas kitu ir vadove kupinas darbas, tai pasirodymai, pasak Ritos, – desertas dvasiai, užburiantis tokiu nuostabiu skambesiu ir originalumu, „kad net saldu“.
Dešimties metų kūrybinės veiklos sukaktį švenčiantis kolektyvas stengiasi išlaikyti meninį lygį ir nuolatos tobulėti. Šiuo metu ruošiamasi dviems festivaliams-konkursams: Grand Prix Interfolk (nuotoliniu būdu), kuris vyks Sankt Peterburge (lapkričio viduryje) ir „Jaunimo naktys. Neformatas“ Jonavoje, Paberžės piliakalnio prieigose (per 2022 m. pavasario lygiadienį).
Nuo pat pirmosios repeticijos iki šiol grupėje dainuojanti biržietė Dalia Maruškienė sako, jog dainavimas, melodijų niūniavimas darbuojantis jai tiesiog „įaugęs į kraują“. Dainą mylėjo ir jos mama, ir močiutė, kilusi iš Lekėčių (Šakių r.). Prisimindama tame krašte praleistas vaikystės vasaras, Dalia prisimena ir močiutės dainas apie netoli srūvantį gražuolį Nemuną. Daliai patinka folkloras ir roko muzika, todėl „Navija“ – tikras svajonės išsipildymas, juolab, kad kolektyvas ne tik darniai dainuoja, bet ir gražiai leidžia laiką kartu po koncertų.
„Patinka tai, kas sunku“
Liaudies dainas ilgai svajojusi klausytojui „kitaip pateikti“ ir savo norą sėkmingai įgyvendinusi ansamblio „Navija“ įkūrėja ir vadovė Rūta Kudelkienė-Misevičė sakė, jog ji visada domėjosi baltų kultūra, jai visada patiko ne tik liaudies dainos, bet ir keltų muzika, džiazas, ispanų liaudies kūryba, klasikinė muzika. Vadovei rūpėjo visą šį lobyną panaudoti ir savaip išreikšti modernaus folkloro grupėje. „Mes gyvename mažoje teritorijoje, provincijoje, todėl neturime techninių galimybių, neturime tokios instrumentų gausos, kad galėtume turimą svajonę išreikšti norima muzikine kalba“, – sakė jubiliejų švenčiančio kolektyvo vadovė Rūta Kudelkienė-Misevičė. Ir čia pat prisipažino, jog jai labai patinka daug instrumentų, kuriuos nelengva suvaldyti vienu metu. „Man patinka tai, kas sunku“, – sakė vadovė. Rūta prisiminė, jog tuomet, kai buvo kuriama modernaus folkloro grupė, Biržuose gyveno turkas, grodavęs jo gimtinėje populiariais instrumentais, buvę ir kitų kraštų muzikalių žmonių, todėl svajota ir apie skirtingų tautybių žmonių kolektyvą, grojantį modernų folklorą.
Rūta Kudelkienė-Misevičė paatviravo, jog jai „labai prie dūšios“ IV-XVa. Bizantijos imperijoje skambėjusi muzika, o didžioji sekunda yra pats gražiausias muzikinis intervalas.
Vadovė, ruošdamasi repeticijoms, pati parenka repertuarą, dainas „perdirba“ ir savo ansamblio žmonėms atneša jų „apmatus“. Tada kartu tariamasi, kokiu kūriniu jos galėtų tapti. Kai kurios dainos išvis neprigyja, nors joms jau ir fonogramos būna sukurtos. Viskam, pasak Rūtos Kudelkienės-Misevičės, reikia laiko ir kantrybės.
Šiuo metu kolektyve – trylika narių. Į jubiliejinį koncertą Biržų kultūros centre grupės gerbėjus planuojama sukviesti ateinantį pavasarį, gegužės 21-ąją. O kol kas ansamblio vadovė vakarus po repeticijų leidžia naujoms dainoms kurdama fonogramas. Kartais ji pluša ir su žirklėmis rankose, nes tenka dainininkėms sukirpti sukneles pagal viduramžių moterų kostiumų pavyzdžius. Už jų pasiuvimą kolektyvas dėkingas naktinių darbo valandų neskaičiuojančiai Jolantai Lesevičienei. Abi savo darbų entuziastės domisi, kaip tuo metu rengėsi įvairių kraštų moterys, kokios puošybos detalės dominavo. Kuriant derinamasi ir prie žiūrovų skonio, ieškoma šiuolaikinių išraiškos formų.
Vadovė Rūta sakė esanti labai dėkinga visiems buvusiems ir esantiems kolektyvo nariams bei žiūrovams, dėkinga jiems už pasitikėjimą, meilę, kritiką ir... šypsenas!
2021 spalio 26,
Biržai
Gražina Dagytė
LŽS narė